Talibano partizaninis karas su Afganistano vyriausybe vyksta jau 17 metų; visos pastangos išspręsti konfliktą diplomatiškai baigėsi fiasko, taigi, apie taiką JAV pareigūnai kol kas kalba apdairiai. Maža to, jie prognozuoja, kad artėjant pavasario atšilimui kruvinų susirėmimų tik padaugės.
Vis dėlto amerikiečiai – tiek privačiai, tiek viešai – reiškė pasitenkinimą šią savaitę įvykusios tarptautinės konferencijos Kabule rezultatais. Jie tikisi, kad žengtas pirmas žingsnis link derybų tarp prezidento Ashrafo Ghani vyriausybės ir Talibano.
A.Ghani puikiai atliko savo vaidmenį – ištiesė ranką Talibanui ir užsiminė, kad šiam islamistų judėjimui prisidėjus prie derybų, jis gali būti pripažintas politine partija, ateityje galėsiančia atlikti teisėtą vaidmenį Afganistane.
Vašingtonas, netgi prezidentaujant skeptiškai šį karą vertinančiam Donaldui Trumpui, nesieks užbaigti užsitęsusio konflikto vienašališku susitarimu su talibais, o skatins dialogą tarp abiejų šalių Afganistane.
Be to, JAV įstatymų leidėjai padarė išvadą, kad ne visiškai suformuota JAV remiama Afganistano kariuomenė negali iškovoti lemiamos pergalės, tačiau, jų nuomone, Talibanas turi suprasti, kad vėl užimti Kabulo jam nepavyks.
Yra nemažai aplinkybių, dėl kurių padėtis Afganistane gali pablogėti, taigi, JAV pareigūnai tikina, kad likę Afganistane amerikiečių kariai ir toliau rems Kabulo pajėgas bei kovos su ekstremistais, kol nesusiklos taikai palankios sąlygos.
Kita vertus, amerikiečių pareigūnai – tiek Kabule, tiek Vašingtone – neslėpė pasitenkinimo, kad D.Trumpo išliaupsinta strategija Pietų Azijos atžvilgiu įgijo postūmį, prisidedant Kabului ir viso regiono žaidėjams.
JAV Valstybės departamento atstovė Heather Nauert nedviprasmiškai pareiškė, kad Vašingtonas džiaugiasi, jog A.Ghani, kalbėdamas konferencijoje, kurioje Talibano atstovų nebuvo, islamistams pasiuntė žinią, kad „išankstinių sąlygų taikai nėra“.
Talibų režimas buvo nuverstas JAV vadovaujamos intervencijos metu po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų Niujorke. Nuo tų laikų islamistų grupuotė buvo nuolat spaudžiamas atsisakyti savo radikalių idealų.
Vis dėlto, A.Ghani ir JAV pareigūnai dabar sutinka, kad Talibanas galėtų sėsti prie derybų stalo, net ir nepripažinęs šalies naujosios demokratinės konstitucijos ir joje įrašytų teisinių garantijų moterims ir mažumoms.
Tikimasi, kad judėjimas galutinai atskils nuo labiau tarptautiniu mastu veikiančių ekstremistų grupuočių, kaip „al Qaeda“, ir atras vaidmenį naujajame Afganistane, o „galutine derybų sąlyga“ bus susitarimas tobulinti konstituciją.
„Visada ir šiaip buvo aišku, netgi tikimasi, kad konstitucijos yra gyvuojantys dokumentai“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas JAV aukšto rango pareigūnas ir pridūrė, kad tikriausiai teks ieškoti kompromisų.
Užsienio rėmėjas
JAV pareigūnai taip pat džiaugėsi, kad per dvi dienas derybų Kabule, kur susitiko pasaulio ir regiono žaidėjai, prezidentas A.Ghani susilaikė nuo griežtos kritikos Pakistanui – pagrindiniam Talibano užsienio rėmėjui.
Tiek Vašingtoną, tiek Kabulą erzina, kad Pakistanas teberemia Afganistano talibus, įsitvirtinusius Pakistano mieste Kvetoje. Be to, Talibanas yra palaikomas kai kurių Pakistano kariuomenės sluoksnių.
Nepaisant to, Pakistanas neatsitraukia ir yra pasiruošęs toliau ginti savo interesus regione nuo savo varžovės Indijos. Be to, kai kurios ankstesnės A.Ghani tirados yra sukėlusios priešiškų nuotaikų Islamabade.
Kai JAV prezidento poste buvo D.Trumpo pirmtakas Barackas Obama, JAV komandosai slapta kirto Pakistano sieną ir nukovė „al Qaeda“ lyderį Osamą bin Ladeną.
Dabar D. Trumpo administracija nutraukė milijardų JAV dolerių vertės finansinę ir karinę paramą Pakistano ginkluotosioms pajėgoms. Tokiu būdu JAV vyriausybė stengiasi pabrėžti savo pyktį dėl Islamabado tęsiamos paramos radikaliųjų islamistų grupuotėms.
Tačiau JAV taip pat nori, kad Kabulas ir visos į ginčą įsitraukusios regiono partijos pradėtų taikos procesą, ir jos buvo pamalonintos, kad derybos Kabule vyko be didesnių Afganistano ir Pakistano ginčų.
Talibai Kabulo derybose nedalyvavo ir paskelbė laišką, kuriame paragino Jungtines Valstijas dėl kovų nutraukimo derėtis su jais tiesiogiai.
„Drąsi pozicija“
Vis dėlto Vašingtonas tokį Talibano elgesį laiko poza. Šalys nekalba apie vienašališką susitarimą, į kurį nebūtų įtraukta centrinė vyriausybė, o D.Trumpas pritarė neribotam kariniam buvimui, „priklausančiam nuo aplinkybių“.
Minėtas aukšto rango amerikiečių pareigūnas prisipažino, kad po ilgo konflikto jis ir jo kolegos buvo linkę skeptiškai vertinti Kabulo derybas, kuriose, anot JAV ambasadoriaus Johno Basso, A.Ghani „pozicja buvo labai drąsi“.
„Šis susitikimas viršijo lūkesčius“, – pabrėžė jis.
