2022 01 26 /2022 01 27

NATO ir JAV perdavė atsakymus Maskvai dėl jos reikalavimų suteikti saugumo garantijų

Jungtinės Valstijos mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tebėra pasiruošęs panaudoti jėgą prieš Ukrainą iki vasario vidurio, nepaisant spaudimo kampanijos jį sustabdyti. Rusija trečiadienį pareiškė iš JAV ambasadoriaus Johno Sullivano gavusi Vašingtono rašytinį atsakymą į Maskvos reikalavimus suteikti saugumo garantijų. NATO taip pat pranešė perdavusi Maskvai savo rašytinių „pasiūlymų“ rinkinį.
Rusijos karinės pratybos
Rusijos karinės pratybos / „Scanpix“/ITAR-TASS nuotr.
Rūšiavimas
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Paramą žada ir Kanada

01:10

Kanada trečiadienį pareiškė, kad siųs į Ukrainą nemirtiną įrangą ir padės Ukrainai rinkti žvalgybos duomenis ir atremti kibernetines atakas, praneša „Reuters“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Justinas Trudeau
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Justinas Trudeau

Ministras pirmininkas Justinas Trudeau taip pat pareiškė, kad jo vyriausybė trejiems metams pratęs ir padvigubins Ukrainos kariuomenės mokymo misiją, pavadintą „Operacija „Vienybininkas“ (angl. – Unifier).

JK svarsto galimybę dislokuoti šimtus karių Rytų Europoje

23:11

Jungtinė Karalystė (JK) svarsto galimybę Rytų Europoje dislokuoti šimtus karių prieš galimą Rusijos invaziją į Ukrainą, trečiadienį pranešė laikraštis „The Telegraph“, remdamasis šaltiniais.

Vyriausybės šaltiniai patvirtino, kad vyksta „labai pažengusios diskusijos“ po to, kai iš Vašingtono atskriejo žinios, kad JAV, JK ir keletas NATO sąjungininkų derasi dėl savo karinių pajėgų rytiniame NATO flange stiprinimo, rašo „The Telegraph“.

Manoma, kad viešas pranešimas apie naujai dislokuojamus karius iš mažesnės aljanso partnerių grupės galėtų pasirodyti jau ketvirtadienį.

NATO „pasiūlymai“

20:22

„NATO šią popietę perdavė Rusijai savo pasiūlymus lygiagrečiai su Jungtinėmis Valstijomis“, – sakė vienas NATO pareigūnas.

Diplomatai naujienų agentūrai AFP sakė, kad dokumentas buvo perduotas Rusijos ambasadoriui Belgijoje, kur yra Aljanso būstinė.

Maskva nustebino Vakarus gruodžio mėnesį pateikusi du sutarčių su JAV ir NATO projektus, kurių įgyvendinimas sumažintų Vašingtono įtaką Rytų Europoje.

Reikalavimai buvo pateikti tvyrant įtampai, Maskvai prie sienos su Ukraina sutelkus maždaug 100 tūkst. karių, sukeldama Vakarų būgštavimų dėl didelio masto invazijos į šią šalį.

„Scanpix“/AP nuotr./NATO ir Rusijos tarybos susitikimas
„Scanpix“/AP nuotr./NATO ir Rusijos tarybos susitikimas

Kremlius reikalauja iš NATO garantijų, kad provakarietiškas Kijevas niekada nebus priimtas į karinį aljansą, ir šis atitrauks savo pajėgas iš savo Europos rytinio sparno.

Tuo metu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad Aljansas yra pasirengęs įsiklausyti į Rusijos „rūpesčius“, tačiau tvirtina, kad NATO neis į kompromisą dėl savo „pagrindinių principų“, įskaitant aljanso partnerių teisę pačioms pasirinkti savo kelią. 

Be to, jis sudarė sąrašą klausimų, kuriuos aljansas nori aptarti su Maskva, įskaitant ginklų kontrolę, nusiginklavimą, karinės veiklos skaidrumą ir rizikos mažinimo mechanizmus.

Rusija sakė laukianti šių atsakymų raštu, kad galėtų nuspręsti, ar tęsti derybas po to, kai ankstesniuose susitikimuose su JAV ir NATO pareigūnais nepavyko pasiekti proveržio.

Vakarų sąjungininkės tvirtina, kad toliau yra pasiryžusios ieškoti diplomatinių būdų krizei išspręsti, tačiau grasina Maskvai griežtomis sankcijomis, jeigu ji surengtų naują invaziją į Ukrainą.

Tuo metu Kremlius sako neketinantis siųsti savo karių per sieną ir kaltina JAV ir NATO įtampos kurstymu.

Maskva: Rusija gavo iš JAV atsakymą į saugumo reikalavimus

20:11

Rusija trečiadienį pareiškė iš JAV ambasadoriaus Johno Sullivano gavusi Vašingtono rašytinį atsakymą į Maskvos reikalavimus suteikti saugumo garantijų.

„Amerikiečių diplomatinės misijos vadovas perdavė raštišką JAV administracijos atsakymą į dvišalės sutarties dėl saugumo garantijų projektą“, – rašoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, išplatintame po J.Sullivano susitikimo su užsienio reikalų viceministru Aleksandru Gruška.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pareiškė, kad laiške Rusijos vyriausybei Vašingtonas išdėstė „rimtą diplomatinį kelią“ konfrontacijai dėl Ukrainos išspręsti.

„Mes aiškiai parodome, kad yra pagrindiniai principai, kurių esame įsipareigoję laikytis ir ginti, įskaitant Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei valstybių teisę pasirinkti savo saugumo susitarimus ir aljansus“, – sakė A.Blinkenas po to, kai Maskvai buvo perduotas dokumentas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas

A.Blinkenas taip pat įvardijo sritis, kuriose JAV mato „pažangos“ galimybę santykiuose su Rusija. Visų pirma jis paminėjo tokias temas kaip ginklų kontrolės režimas, įskaitant raketų dislokavimo Europoje klausimą, taip pat būdus padidinti skaidrumą ir stabilumą.

JAV valstybės sekretorius sakė, kad laiške Rusijai aiškiai pasakyta, jog Kijevas gali pasirinkti savo sąjungininkus, atmesdamas Maskvos reikalavimą pažadėti, kad Ukraina neprisijungs prie NATO.

A.Blinkenas taip pat sakė, kad artimiausiomis dienomis tikisi pasikalbėti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir yra „pasirengęs aptarti tolesnius žingsnius“.

Rusijos ir Ukrainos atstovai susitiko derybų

19:52

Aukšto rango Ukrainos ir Rusijos pareigūnai trečiadienį Paryžiuje susitiko derybų, siekdami sumažintų įtampą jų šalių pasienyje.

Tarpininkė Prancūzija šį susitikimą laiko teigiamu žingsniu, nepaisant naujų JAV perspėjimų, kad Maskva artimiausiu metu ruošiasi panaudoti karinę jėgą prieš kaimyninę šalį.

Eliziejaus rūmai įžvelgė silpną atšilimo viltį Kremliaus administracijos vadovo pavaduotojo Dmitrijaus Kozako ir vyresniojo Ukrainos prezidento patarėjo Andrijaus Jermako susitikime, taip pat dalyvaujant prancūzų ir vokiečių diplomatams.

„Labai džiugina tai, kad rusai sutiko vėl įsitraukti į šį diplomatinį formatą“, – trečiadienį su anonimiškumo sąlyga komentavo prancūzų prezidento Emmanuelio Macrono padėjėjas.

A.Jermakas tviteryje parašė, kad šios derybos yra „stiprus signalas, kad pasirengta taikiam sprendimui“.

Pasak minėto Prancūzijos pareigūno, diplomatinės pastangos reikalingos norint „deeskaluoti“ įtampą tuo metu, kai Vakarai grasina vis skaudžiau nubausti Maskvą už potencialią invaziją.

„Norime deeskalacijos, o tai reiškia ir dialogą, ir atgrasymą“, – sakė padėjėjas.

„Sankcijos neturi sukelti atsakomųjų veiksmų, kurie mums grįžtų bumerangu ir kainuotų, – pridūrė jis. – Sankcijos nėra visa atsako esmė.“

JAV prezidentas Joe Bidenas, antradienį vaizdo ryšiu kalbėjęsis su Europos šalių lyderiais, pabrėžė, kad bet kokie Rusijos veiksmai Ukrainoje turėtų „milžiniškų pasekmių“ ir netgi galėtų „pakeisti pasaulį“.

Manoma, kad naujos sankcijos apimtų papildomus amerikietiškų technologijų eksporto ribojimus. Be to, J.Bidenas užsiminė, kad JAV taikytų asmenines sankcijas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Dmitrijus Peskovas
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Dmitrijus Peskovas

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį atmetė tokius grasinimus kaip beverčius, nes aukšto rango Rusijos pareigūnams pagal įstatymus draudžiama turėti turto užsienyje.

Tačiau, pasak jo, toks žingsnis padarytų didelės žalos diplomatinėms pastangoms sumažinti augančią įtampą dėl Ukrainos

„Tai nėra skausminga, tai politiškai destruktyvu“, – žurnalistams sakė D.Peskovas.

Kremlius anksčiau yra teigęs, kad bet kokios JAV sankcijos, nukreiptos asmeniškai prieš V.Putiną, prilygtų raudonos linijos peržengimui, ir įspėjo, kad dėl to gali nutrūkti dvišaliai santykiai.

Dėl geopolitinės įtampos kyla naftos kaina

19:00

„Brent“ naftos kaina trečiadienį viršijo 90 JAV dolerių už barelį ir pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei septynerius metus. Kaip skelbia naujienų agentūra AFP, kaina kyla dėl kaistančios geopolitinės įtampos Ukrainoje bei dėl kylančio susirūpinimo dėl naftos tiekimo Artimuosiuose Rytuose.

Kaip skelbia „Financial Post“, kainų didėjimui įtaką daro susirūpinimas dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Nors galimas konfliktas kelia didelę riziką finansų rinkoms, ypač energetikos žaliavoms, tokioms kaip gamtinės dujos ir nafta, investicinis bankas „Goldman Sachs“ teigia, kad nėra pagrindo tikėtis, jog dėl šios situacijos būtų sutrikdytas žaliavų tiekimas.

Čekija Ukrainai perduos 4 000 artilerijos sviedinių

18:53

Čekijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad per artimiausias kelias dienas Ukrainai perduos 4 000 artilerijos sviedinių, augant būgštavimams dėl galimos Rusijos invazijos.

„36,6 mln. Čekijos kronų (1,5 mln. eurų) vertės dovaną šiandien patvirtino vyriausybė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Gynybos ministerijos atstovas Jakubas Fajnoras.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Ukrainos kariai
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Ukrainos kariai

Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis konfliktas.

Maskva tvirtina invazijos neplanuojanti, bet tuo pačiu metu kaip deeskalavimo sąlygas pateikė virtinę reikalavimų, įskaitant reikalavimą niekada nepriimti Ukrainos į NATO.

Nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, Ukraina dviejuose rytiniuose regionuose kovoja su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais. Per konfliktą jau žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.

Ambasada Kijeve ragina JAV piliečius „apsvarstyti galimybę dabar“ palikti Ukrainą

18:18

JAV ambasada Ukrainoje trečiadienį paragino Jungtinių Valstijų piliečius „apsvarstyti galimybę dabar išvykti“ iš Ukrainos, augant būgštavimams dėl galimos Rusijos invazijos.

„JAV ambasada ragina JAV piliečius Ukrainoje apsvarstyti galimybę išvykti dabar pasinaudojant komerciniais ar kitais privačiais susisiekimo būdais“, – sakoma ambasados pranešime, perspėjančiame, kad saugumo padėtis „gali pablogėti beveik be įspėjimo“.

„JAV piliečiai, norintys išvykti iš Ukrainos, šiuo metu turi daug galimybių tai padaryti pasinaudodami komerciniais skrydžiais iš visų Ukrainos tarptautinių oro uostų“, – nurodė ambasada.

Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis konfliktas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kijevas, Ukraina
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kijevas, Ukraina

Maskva tvirtina invazijos neplanuojanti, bet tuo pačiu metu kaip deeskalavimo sąlygas pateikė virtinę reikalavimų, įskaitant reikalavimą niekada nepriimti Ukrainos į NATO.

Nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, Ukraina dviejuose rytiniuose regionuose kovoja su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais. Per konfliktą jau žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman (Vendi Šerman) anksčiau trečiadienį pareiškė, jog Jungtinės Valstijos mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tebėra pasiruošęs panaudoti jėgą prieš Ukrainą iki vasario vidurio, nepaisant spaudimo kampanijos jį sustabdyti.

Vašingtonas anksčiau leido „savanoriškai“ išvykti nebūtiniems ambasados Kijeve darbuotojams ir paskelbė išvežantis savo diplomatų Kijeve šeimų narius. Britanija taip pat pasielgė pirmadienį.

Ukraina tai pavadino „per ankstyvais žingsniais“.

Australijos žiniasklaida pirmadienį pranešė, kad šalis pradėjo evakuoti savo diplomatų Kijeve šeimų narius ir paragino savo piliečius skubiai išvykti iš Ukrainos, o antradienį Kanada paskelbė dėl Rusijos pajėgų sutelkimo prie Ukrainos sienos išvežanti savo diplomatų Kijeve šeimas.

JAV: „visi požymiai rodo“, kad V.Putinas ketina panaudoti karinę jėgą iki vasario vidurio

18:15

Jungtinės Valstijos mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tebėra pasiruošęs panaudoti jėgą prieš Ukrainą iki vasario vidurio, nepaisant spaudimo kampanijos jį sustabdyti, trečiadienį pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman.

„Nežinau, ar jis priėmė galutinį sprendimą, bet tikrai matome visus požymius, kad jis ketina panaudoti karinę jėgą kažkuriuo metu – galbūt (nuo) dabar iki vasario vidurio“, – viename forume sakė W.Sherman.

AFP/„Scanpix“ nuotr./JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman
AFP/„Scanpix“ nuotr./JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman

W.Sherman, anksčiau šį mėnesį Vienoje susitikusi su savo kolega iš Rusijos, siekdama perspėti Maskvą susilaikyti nuo įsiveržimo į kaimynę, sakė, kad V.Putino planams gali turėti įtakos žiemos olimpinės žaidynės Pekine, kurioms JAV ir kelios jų sąjungininkės paskelbė diplomatinį boikotą dėl žmogaus teisių pažeidimų.

„Mes visi žinome, kad Pekino olimpinės žaidynės prasideda vasario 4 dieną atidarymo ceremonija, ir prezidentas Putinas tikisi ten dalyvauti“, – per Jaltos europinės strategijos susitikimo (YES) organizuotą diskusiją sakė W.Sherman.

„Manau, kad prezidentas Xi Jinpingas tikriausiai netrykštų džiaugsmu, jei Putinas pasirinktų tą momentą įsiveržti į Ukrainą, todėl tai gali turėti įtakos jo laiko pasirinkimui ir mąstymui“, – pridūrė ji.

W.Sherman sakė, kad Jungtinės Valstijos siekia diplomatijos, bet taip pat „rengiasi blogiausiam“.

Ji pakartojo, kad „jei net vienas Rusijos karys įsiveržtų į Ukrainą, tai būtų labai rimtas dalykas“. Tokią žinutę skelbia Vašingtonas po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas sukėlė sumaištį užsiminęs, kad koks nors „mažesnis“ įsiveržimas sulauktų mažesnio NATO priešinimosi.

Tačiau W.Sherman sakė, kad Jungtinės Valstijos „rengiasi visokiems scenarijams“ – nuo „visiškos invazijos“ iki „hibridinių išpuolių ar ardomosios veiklos, sabotažo ar prievartos“.

Pasak jos, bet kokia invazija „turėtų milžiniškų pasekmių Ukrainai ir Europai, bet taip pat siųstų žinią visam pasauliui, kad kiti autokratai gali elgtis taip nebaudžiami ir aplenkti seniai galiojančius tarptautinius suvereniteto ir teritorinio vientisumo principus bei šalies galimybę pasirinkti savo aljansus“.

Paskutinis atnaujinimas 2022-01-26 18:15

Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis konfliktas.

Maskva tvirtina invazijos neplanuojanti, bet tuo pačiu metu kaip deeskalavimo sąlygas pateikė virtinę reikalavimų, įskaitant reikalavimą niekada nepriimti Ukrainos į NATO.

Nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, Ukraina dviejuose rytiniuose regionuose kovoja su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais. Per konfliktą jau žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų