„Reuters/Ipsos“ apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 14,3 tūkst. žmonių, parodė, kad suaugusių amerikiečių, kurie pasitiki žiniasklaida, skaičius išaugo nuo 39 proc. pernai lapkritį iki 48 proc. šių metų rugsėjį.
Anksčiau šiais metais D.Trumpas visą JAV žiniasklaidą pavadino „Amerikos žmonių prieše“.
Pasitikėjimas Baltaisiais rūmais smunka
Respondentų, teigiančių, kad jie beveik nepasitiki šalies žiniasklaidos priemonėmis, sumažėjo nuo 51 proc. iki 45 proc.
O pasitikėjimo D.Trumpo administracija rodikliai juda priešinga kryptimi. Sausio pabaigoje 52 proc. amerikiečių teigė pasitikintys naująja valdžia. Gegužę jų skaičius smuktelėjo iki 51 proc., o dabar – iki 48 proc.
Palyginimui, 57 proc. amerikiečių lapkritį teigė, kad pasitiki tuo metu kadenciją baigusio demokrato prezidento Baracko Obamos administracija.
Negana to, ta pati „Reuters/Ipsos“ apklausa liudija, kad dėl tokių pokyčių kalta ne vien šališka reakcija į faktą, kad naujasis prezidentas – respublikonas.
Nuo šių metų sausio iki rugsėjo žmonių, pasitikinčių Baltaisiais rūmais, skaičius tarp demokratų rinkėjų sumažėjo 3 proc. punktais, o tarp respublikonų rinkėjų – net 6 proc. punktais.
Per tą patį laikotarpį demokratų, pasitikinčių žiniasklaida, padaugėjo 11 proc. punktų, o respublikonų – 3 proc. punktais.
Patenkintos abi pusės
D.Trumpas labiau nei bet kuris ankstesnis JAV prezidentas apie šalies žiniasklaidą kalba tarsi apie opozicinę partiją.
Skirtingos žiniasklaidos priemonės apie D.Trumpą praneša skirtingai: patenkinti tie, kuriems prezidentas patinka, ir tie, kurie jo nemėgsta.
Jis vis puola atskirus žurnalistus, o nepalankius reportažus ar tyrimus atsainiai vadina „melagingomis naujienomis“ („fake news“).
Su spauda pykstasi visi prezidentai, bet D.Trumpas „žengė dar toliau puldamas žiniasklaidą ir abejodamas jos patikimumu“, sako istorikė Martha Kumar, analizuojanti JAV prezidentų veiklą ir anksčiau dirbusi tiek su B.Obama, tiek su buvusiu pastarojo varžovu 2008 metais Johnu McCainu.
„Tai, ką matome dabar (apklausų duomenis, – red.), yra laipsniškas pripažinimas, kad žiniasklaida yra svarbi tokiu metu, kai žmonės dar tik pratinasi prie prezidento, kurio kampanijos atžvilgiu vykdomas federalinis tyrimas“, – teigė M.Kumar.
Tiesa, specialistės teigimu, pasitikėjimas žiniasklaida šiemet galbūt auga ir todėl, kad skirtingos žiniasklaidos priemonės apie D.Trumpą praneša skirtingai: esą patenkinti tie, kuriems prezidentas patinka, ir tie, kurie jo nemėgsta.
„Žmonės neskaito ir nežiūri tų pačių dalykų. Jie gravituoja žiniasklaidos priemonių, kuriomis pasitiki, link“, – tvirtino istorikė, įžvelgianti, kad JAV visuomenė gali būti dar labiau susipriešinusi, nei manoma.
Pražiopsojo D.Trumpo iškilimą
Buvusio JAV prezidento George'o W.Busho pirmasis spaudos sekretorius Ari Fleischeris sako, kad pokyčius pasitikėjimo prezidentu ir žiniasklaida rodikliuose nulėmė abiejų pusių noras dar nuo pernykštės rinkimų kampanijos nuolat konfrontuoti.
„Trumpas mėto savotiškus beisbolo kamuoliukus tiesiai žurnalistams į galvas. Jis taip elgiasi beveik kiekvieną dieną.
O tada tie, kurie nemėgsta Trumpo, atsisuka į žiniasklaidą, nors šiaip galbūt ja nepasitikėtų“, – svarstė strategas.
Tiesa, jis mano, kad JAV spauda irgi padarė nemažai klaidų. Pavyzdžiui, pražiopsotas D.Trumpo iškilimas, rašoma iš pernelyg liberalių pozicijų: „Žiniasklaida tikrai padėjo sukurti dabartinę atmosferą.“
Kaip aiškėja iš „Reuters/Ipsos“ apklausos duomenų, amerikiečiai labiausiai pasitiki JAV kariuomene, teisėsauga ir akademikais. Per šiuos metus smuko pasitikėjimas Baltaisiais rūmais ir Kongresu.
