Rinkimuose, kuriuos prezidentas pavadino „lemiamu“ momentu JAV demokratijai, J.Bideno demokratų lauks didžiulė kova, kad išlaikytų Kongreso kontrolę. Tuo metu D.Trumpo respublikonai intensyviai vykdė kampaniją keldami tokius klausimus kaip infliacija ir nusikalstamumas.
D.Trumpas, kuris keliskart užsiminė apie ketinimus siekti prezidento posto, rinkimų išvakarėse atkreipė dėmesį į tai, kad po savaitės, lapkričio 15 dieną, paskelbs „didelį pranešimą“, o J.Bidenas ragino demokratų šalininkus eiti balsuoti.
„Jėga yra jūsų rankose, – sakė J.Bidenas mitinge netoli sostinės. – Mes žinome, kad mūsų demokratijai gresia pavojus, ir žinome, kad dabar yra jūsų akimirka ją apginti.“
Apklausoms rodant, kad respublikonai gali perimti Atstovų Rūmų kontrolę, ši politinė jėga žadėjo pergalės atveju per likusią J.Bideno kadencijos dalį vykdyti agresyvius tyrimus ir priešintis išlaidų planams.
Pirmadienio vakarą grįžęs į Baltuosius rūmus J.Bidenas žurnalistams sakė tikįs, kad demokratai užsitikrins Senato kontrolę, tačiau pripažino, kad „bus sunku“ išlaikyti Atstovų Rūmus ir kad jo gyvenimas Vašingtone gali tapti „sunkesnis“.
Jei demokratai neteks abejų Kongreso rūmų kontrolės, J.Bideno teisėkūros darbotvarkė praktiškai sugrius.
Dėl to kiltų klausimų, susijusių su visomis sritimis – nuo klimato krizės politikos, kurią prezidentas šią savaitę išdėstys Egipte vykstančioje COP27 konferencijoje, iki Ukrainos.
Kevinas McCarthy, kuris gali tapti Atstovų Rūmų pirmininku, jei respublikonai perims jų kontrolę, neseniai perspėjo, kad jo partijai laimėjus, Ukrainai nebus suteiktas „tuščias čekis“.
Ukrainos kovą su Rusijos invazija remia didžioji dalis respublikonų, nors D.Trumpui artimi griežtai dešiniųjų pažiūrų įstatymų leidėjai išreiškė kritiką.
D.Trumpo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų šalininkų antplūdis Kongrese taip pat pagreitintų Respublikonų partijos viduje vykstančius pokyčius nuo tada, kai buvęs nekilnojamojo turto magnatas apstulbino pasaulį, 2016 metais įveikęs Hillary Clinton.
Nepaisant to, kad D.Trumpas, kurio atžvilgiu vyksta tyrimai dėl visiškai slaptų dokumentų paėmimo iš Baltųjų rūmų ir bandymų panaikinti rinkimų, kuriuos jis pralaimėjo, rezultatą, pasinaudojo rinkimų laikotarpiu, kad įtvirtintų savo, kaip faktinio respublikonų lyderio ir numanomo kandidato į prezidentus, statusą.
Kaip įprasta niūrioje kalboje gerbėjams Deitone, Ohajo valstijoje, D.Trumpas sakė: „Jei palaikote Amerikos nuosmukį ir žlugimą, tuomet privalote, būtinai privalote balsuoti už radikalius kairiuosius, bepročius.“
„Jei norite sustabdyti mūsų šalies naikinimą, rytoj privalote balsuoti už respublikonus ir sukelti milžinišką raudonąją bangą“, – sakė jis.
Klausimai dėl J.Bideno kandidatavimo
Visoje šalyje rinkėjai ragina savo tautiečius atiduoti savo balsus per kadencijos vidurio rinkimus, kurie dažniausiai pasižymi mažesniu aktyvumu.
„Pabrėžčiau, [kad reikia] balsuoti, balsuoti, balsuoti“, – naujienų agentūrai AFP Atlantoje, Džordžijos valstijoje teigė 24-erių studentas Luke'as Osuagwu.
„Jeigu nebalsuojate, tikrai negalite stoti už visuomenę ar daryti ką nors panašaus“, – sakė 45-erių Džordžijos akvariumo darbuotoja Alethia McClenton bei pridūrė, kad „labai svarbu, kad visi išeitų atlikti savo vaidmens“.
Rytinėje pakrantėje rinkimų apylinkės pradedamos atidarinėti 6 val. ryto (13 val. Lietuvos laiku).
Pirmosios balsų skaičiavimo bangos laukiama iš rytinės pakrantės 19–20 val. (trečiadienį 2–3 val. Lietuvos laiku).
JAV iš anksto balsavo per 40 mln. amerikiečių – daugiau negu prieš dvejus metus, pirmadienį paskelbė interneto svetainė „US Elections Project“.
Antradienį bus renkami visi 435 Atstovų Rūmų nariai, taip pat 35 senatoriai – šiek tiek daugiau nei trečdalis Senato narių. Taip pat bus renkami dešimčių valstijų gubernatoriai ir tūkstančiai kitų apygardų ir valstijų pareigūnų.
Prognozės dėl rinkimų į senatorius rezultatų Pensilvanijoje, Nevadoje, Džordžijoje, Viskonsine, Naujajame Hampšyre bei Ohajuje rodo sunkiai pastebimą skirtumą tarp kandidatų, ir balsavimo baigtis bet kurioje iš šių valstijų gali nulemti, kuri partija galiausiai kontroliuos Senatą.
Tačiau galutiniai rinkimų rezultatai greičiausiai paaiškės tik po kelių dienų, o kai kuriais atvejais – net po kelių savaičių.
D.Trumpas jau yra nepagrįstai teigęs, kad „svyruojančioje“ Pensilvanijos valstijoje yra klastojami rinkimų rezultatai, kartodamas savo naratyvą, esą pergalė 2020-ųjų rinkimuose iš jo buvo pavogta.
J.Bidenas perspėjo, kad antradienį ant kortos pastatyta demokratija ir pagrindinės teisės. Jis taip pat įspėjo apie tarp D.Trumpo ir jo respublikonų vis labiau populiarėjančias sąmokslo teorijas dėl rinkimų bei apie jų pastangas apriboti prieigą prie abortų.
Tuo metu respublikonai teigia, kad balsavimas už demokratus reikštų sparčiai augančią infliaciją ir nusikalstamumo lygį, siekdami, kad kadencijos vidurio rinkimai taptų referendumu dėl prezidento.
Tikėtina, kad šių rinkimų rezultatai lems, ar J.Bidenas, kuriam šiemet sukaks 80 metų ir kuris yra vyriausias prezidentas JAV istorijoje, sieks antros kadencijos 2024-aisiais, ar pasitrauks.
Rizikos
Tarptautinė rizikos valdymo bendrovė „Coface“ šią savaitę paskelbtoje apžvalgoje pažymėjo, kad, kalbant apie kadencijos vidurio rinkimus, rizikų kyla dėl galimo rinkimų rezultatų užginčijimo, potencialaus lėtesnio politikos formavimo bei skolinimosi „lubų“.
Daugelis apklausų rodo, kad amerikiečių rinkėjai jaučia vis didesnį susirūpinimą dėl demokratijos ateities. Praėjus dvejiems metams po neįprastai audringo valdžios perdavimo, kurį žymėjo Kapitolijaus šturmas, institucinis vientisumas kelia susirūpinimą abiejų politinio spektro pusių rinkėjams.
Daugeliui respublikonų kandidatų vis dar abejojant 2020 metų rinkimų rezultatais, J.Bidenas pabrėžė Demokratų partijos įsipareigojimą palaikyti demokratiją, taip siekdamas užsitikrinti rinkėjų paramą.
Kadangi politinė aplinka tebėra įtempta, o Senato kontrolę greičiausiai nulems kelios įtemptos kovos, antradienio rinkimų rezultatai gali būti užginčyti teismuose.
„Coface“ apžvalgoje taip pat atkreipiamas dėmesys į potencialius sunkumus J.Bidenui toliau vykdyti savo įstatymų leidybos darbotvarkę, jei Atstovų Rūmų kontrolę perimtų respublikonai.
Sunkumų kilo ir pastaraisiais metais, bet, nepaisant susiskaldymo ir nedidelės demokratų daugumos Kongrese, per pirmąją kadencijos pusę J.Bideno administracija pasiekė reikšmingų teisėkūros laimėjimų. Tarp jų yra 1,9 trln. JAV dolerių vertės atsigavimo po COVID-19 pandemijos planas, abiejų partijų palaiminimą gavęs 1,2 trln. JAV dolerių vertės infrastruktūros plėtros planas, taip pat buvo priimta reformų klimato kaitos, sveikatos ir mokesčių klausimais.
Tačiau, kadangi 2024 metų prezidento rinkimai taps svarbiausiu vidaus politikos įvykiu, tikėtina, kad atvejai, kai bus priimami abiejų pagrindinių partijų paramos sulaukę teisės aktai, taps retesni.
Visų pirma gali sulėtėti planai plėsti socialinės apsaugos tinklą ir veiksmai klimato srityje, nors įstatymo projektas, pavadintas „Ne naftos gamintojų ir eksportuotojų karteliams“, pagal kurį naftą eksportuojančių valstybių organizacijos OPEC+ narius būtų galima traukti atsakomybėn už konkurencijos įstatymų pažeidimus, gali tapti išimtimi ir sulaukti tiek demokratų, tiek respublikonų paramos.
Galiausiai „Coface“ dokumente pabrėžiamas skolinimosi „lubų“ klausimas. JAV įstatymų leidėjai gruodžio viduryje nubalsavo už valstybės skolos „lubų“ padidinimą iki 31,4 trln. JAV dolerių ir išvengė katastrofiško įsipareigojimų neįvykdymo grėsmės.
Tikėtina, kad JAV iždo departamentas pasieks šią sumą kitais metais, todėl Kongresas turės vėl balsuoti dėl pasiūlymo padidinti skolinimosi „lubas“.
Nors skolinimosi viršutinė riba nuolat keliama nuo pat jos nustatymo 1917-aisiais, pastaraisiais metais vis dažniau diskutuojama dėl balsavimų šiuo klausimu.
Abi pagrindinės partijos skolinimosi viršutinės ribos didinimą laiko politiškai kenksmingu, nors pripažįsta, kad to nepadarius, JAV ekonomiką ištiktų depresija, o pasaulio rinkos būtų sukrėstos, nes JAV vyriausybė negalėtų laiku grąžinti skolų.
