Prezidentas pareiškė, kad pagal finansų rinkos gelbėjimo planą skirtus 700 mlrd. dolerių (apie 1,8 trilijono litų) JAV vyriausybė panaudos išperkant dalį kai kurių bankų akcijų ir finansinių institucijų probleminį turtą, skatinant paskolų teikimą asmenims ir įmonėms.
Jeigu vyriausybė nebūtų veikusi, skylė mūsų finansų sistemoje būtų dar padidėjusi, – G.W.Bushas aiškino tradiciniame per radiją transliuotame šeštadienio kreipimesi.
Planuojama 250 milijardo dolerių injekcija JAV bankų sistemai mainais į kai kurių bankų akcijas sukėlė nuogąstavimus, kad vyriausybė pradeda kištis į privatų sektorių.
G.W.Bushas stengėsi išsklaidyti šį nerimą sakydamas, jog vyriausybės įsikišimas buvo ribojamas. Taip pat bus siekiama skatinti bankus išpirkti vyriausybės įsigytas akcijas, kai rinkos stabilizuosis.
„Vyriausybė neperims nei vienos privačios firmos kontrolės, o federaliniai pareigūnai negaus vietos prie jūsų banko direktorių tarybos stalo, – ramino prezidentas. – Vyriausybės išpirkti akcijų paketai turės balsavimo teisę, kurią bus galima naudoti tik siekiant apsaugoti mokesčių mokėtojų investicijas, o ne firmų veiklai reguliuoti.“
Pasauliui smogusi kreditų krizė sukėlė rinkų griūtį, o Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje buvo priversto ieškoti būdų, kaip sušvelninti finansų sistemų sukrėtimą.
G.W.Bushas šeštadienį susitiks su Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy ir Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso prezidento rezidencijoje Kemp Deivide.
Kartu su G.W.Bushu į Kemp Deividą išvyko JAV iždo sekretorius Henry Paulsonas ir valstybės sekretorė Condoleezza Rice. Baltieji rūmai pranešė, kad naujų strateginių pranešimų tikriausiai nebus paskelbta.
