Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as sakė, kad departamentas „atkreipė dėmesį į tebesitęsiančių KLR (Kinijos Liaudies Respublikos) bandymų bauginti kaimynes, įskaitant Taivaną, modelį“ ir „ragina Pekiną nutraukti savo karinį, diplomatinį ir ekonominį spaudimą Taivanui“.
Pareiškime priduriama, kad Vašingtonas toliau stengsis plėsti ryšius su demokratiniu Taivanu.
Taivanas nuo Kinijos atsiskyrė 1949 metais, baigiantis pilietiniam karui. 23 mln. salos gyventojų nuolat jaučia žemyninės Kinijos invazijos pavojų.
Pekinas, kuris Taivaną laiko savo teritorija ir yra pažadėjęs vieną dieną ją prisijungti, piktinasi bet kokiais oficialiais kontaktais su Taivanu ir stengiasi išlaikyti diplomatinę salos izoliaciją.
Vašingtonas diplomatinius santykius su Taibėjumi nutraukė 1979 metais ir pripažino Pekino vyriausybę vienintele teisėta Kinijos valdžia, bet Amerika išlieka pagrindinė neoficiali Taivano sąjungininkė ir pagal Kongreso priimtą įstatymą turi parduoti salai ginkluotės, kad ji galėtų apsiginti.
Vašingtonas istoriškai buvo atsargus palaikydamas oficialius ryšius su Taibėjumi, kad nesupykdytų Pekino ir nepaskatintų Taivano oficialiai paskelbti nepriklausomybės, bet tai smarkiai pasikeitė prie JAV vairo stojus ankstesniam prezidentui Donaldui Trumpui, kuris vis dažniau ėmė per Taivaną atsakyti Pekinui, aštrėjant santykiams tarp dviejų valstybių.
Pekinas ragino „perkrauti“ JAV ir Kinijos santykius valdant J.Bidenui ir ketvirtadienį įspėjo Jungtines Valstijas „atsargiai ir deramai spręsti Taivano klausimus, kad nebūtų pakenkta JAV ir Kinijos santykiams“.
Tačiau manoma, kad naujasis JAV prezidentas išlaikys griežtą poziciją Kinijos atžvilgiu, nors ir švelnins diplomatinį toną.
Taivano apsaugojimas tapo retu abiejų pagrindinių JAV partijų remiamu klausimu, ypač Kinijos prezidentui Xi Jinpingui ėmus labiau grasinti demokratinei salai.
Pernai Kinijos lėktuvai rekordiškai daug kartų – 380 – įskrido į Taivano oro erdvės gynybos identifikacijos zoną ir nepanašu, kad tai keisis atėjus į valdžią J.Bidenui.
Taivano nacionalinės gynybos ministerija pranešė, kad šeštadienį į salos gynybos zoną įskrido 13 Kinijos kariuomenės lėktuvų, įskaitant aštuonis bombonešius ir keturis naikintuvus.
Sekmadienį Taivano užsienio reikalų ministerija socialiniame tinkle „Twitter“ padėkojo Jungtinėms Valstijoms „už paramos pareiškimą tęsiantis Pekino prievartai“.
Pekino komentaro sekmadienį kol kas nebuvo.
Pademonstruojant subtilų, bet simbolinį gestą, Taivano de facto ambasadorė JAV buvo oficialiai pakviesta į J.Bideno inauguraciją. Taibėjus tai pavadino precedentą nustatančiu įvykiu, pirmuoju tokiu kvietimu nuo 1979 metų, kai Vašingtonas ėmė pripažinti Pekiną.
JAV šeštadienio pareiškime pažymima, kad Vašingtonas „toliau padės Taivanui palaikyti pakankamus gynimosi pajėgumus“.
Šeštadienį Pentagonas pasiuntė į Pietų Kinijos jūrą lėktuvnešio „USS Theodore Roosevelt“ kovos grupę, sekmadienį pranešė laikraštis „The Japan Times“.
Amerikiečių vadai nurodė, kad kalbama apie planinį JAV 7-ojo laivyno pajėgų perdislokavimą siekiant palaikyti navigacijos laisvę.
Šeštadienį lėktuvnešio kovos grupė perplaukė Lusono sąsiaurį tarp Taivano ir Filipinų. Kinijos pajėgų lėktuvams įskridus į Taivano oro erdvės gynybos zoną, amerikiečių laivai buvo pasiekiami kinų viršgarsinėms priešlaivinėms sparnuotosioms raketoms YJ-12, kurių galėjo būti kinų lėktuvuose, pažymėjo „The Japan Times“.
Po kinų lėktuvų skrydžių šalia Taivano N.Price'as paskelbė minėtą pareiškimą, kuriame taip pat sakoma, kad JAV „ir toliau rems taikų klausimų, susijusių su [Taivano] sąsiauriu, sureguliavimą pagal Taivano pageidavimus ir interesus“.
Toks Valstybės departamento atstovo pareiškimas galėtų rodyti, kad J.Bideno administracija tęs suartėjimo su Taivanu kursą, pažymėjo minėtas japonų laikraštis.
