JAV diplomatai ne vieną savaitę bendravo su Europos šalių vyriausybėmis, pateikė joms žvalgybos duomenis ir tai padėjo įtikinti anksčiau skeptiškai nusiteikusius sąjungininkus, kad Kremlius jau greitu metu gali pradėti puolimą prieš Ukrainą.
Dabar sąjungininkai, įskaitant paprastai nekategorišką Vokietiją, sutinka, kad būtina turėti paruoštas griežtas sankcijas, nes esą tik taip galima atgrasyti Maskvą nuo jos kėslų.
Europos šalių gynybos ir saugumo pareigūnai „Financial Times“ teigė, kad JAV prezidentas J.Bidenas antradienį numatyto pokalbio su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu metu įspės jį apie pasekmes tuo atveju, jei Kremlius nuspręsti užpulti Ukrainą.
Gali užpulti kitų metų pradžioje
J.Bideno administracijos pareigūnai mano, kad Rusija gali įsiveržti į Ukrainą 2022 metų pradžioje. Esą tuo tikslu per pastarąjį mėnesį Ukrainos pašonėje Kremlius sutelkė kariuomenę.
JAV tikisi, kad pasidalinę savo žvalgybos duomenimis su partneriais Europoje amerikiečiai užsitikrins jų paramą galimoms sankcijoms Maskvai. Taip pat manoma, kad Kremlių tai atgrasytų nuo agresyvių veiksmų prieš Ukrainą.
Kokios sankcijos galėtų būti pritaikytos Rusijai ir kokių atsakomųjų priemonių imtųsi Vakarai agresijos atveju, kol kas dar diskutuojama.
Kremlius nuolat neigia, kad planuoja įsiveržti į Ukrainą, ir dėl didėjančios įtampos kaltina JAV ir NATO.
„Financial Times“ teigia gavę informuotų pareigūnų tvirtinimų, kad JAV turimais žvalgybos duomenimis apie galimą Rusijos puolimą prieš Ukrainą dalinasi su NATO ir ES narėmis.
JAV pranešė, kad Rusija ruošiasi dislokuoti 100 bataliono taktinių grupių – iš viso apie 175 tūkst. karių įvairiose strateginėse vietose palei Ukrainos sieną.
Nebūdingą dalijimąsi žvalgybos duomenimis lėmė pradinis kai kurių Europos sąjungininkų nenoras JAV teiginius apie Rusijos pasirengimą puolimui vertinti kaip patikimus.
Slapta informacija su partnerėmis JAV pasidalijo lapkričio pradžioje vykusiame NATO ministrų susitikime. Žvalgybos duomenis padėjo nukreipti partnerių kalbas nuo svarstymų, ar Rusijos grėsmė yra reali į tai, kokių veiksmų būtina imtis siekiant atgrasyti Maskvą.
„Daugelis sąjungininkų nebuvo įsitikinę, kad vyksta rimti dalykai. Buvome nustebę dėl informacijos, kurią turi JAV ir kitos valstybės skirtumų. Svarstėme, kodėl JAV mato dalykus, kurių neįžvelgiame mes“, – „Financial Times“ sakė vienas šaltinių.
Pasak jo, Amerikos žvalgybos pateikta informacija įrodė, kad JAV gali būti teisi dėl Maskvos tikslų.
J.Bidenas penktadienį pareiškė, kad ruošia „išsamų ir prasmingą iniciatyvų rinkinį“, kuris atgrasytų Rusiją nuo galimos agresijos.
„Mes jau seniai žinojome apie Rusijos veiksmus ir tikiuosi, kad turėsime ilgą diskusiją“, – sakė jis apie būsimą pokalbį su V.Putinu.
Dislokavo kariuomenę
JAV pranešė, kad Rusija ruošiasi dislokuoti 100 bataliono taktinių grupių – iš viso apie 175 tūkst. karių įvairiose strateginėse vietose palei Ukrainos sieną. Dar 100 tūkst. rezervistų esą bus pasiruošę „ateiti į pagalbą“.
Rusijos kariai 2008 metais įsiveržė į Sakartvelą, 2014 m. užpuolė ir aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. Kremlius taip pat remia prorusiškus separatistus, kurie aštuntus metus kariauja prieš Ukrainos vyriausybės pajėgas Donbase.
Šių metų balandžio mėnesį Rusija greitai ir be perspėjimo perkėlė 100 tūkst. karių iš kitų šalies dalių į savo pasienio regioną su Ukraina kartu su tankais, orlaiviais, karinėmis jūrų pajėgomis, karo lauko ligoninėmis. Tai sukėlė Kijevo ir Vakarų nerimą. Tiesa, dalis karių galiausiai buvo grąžinti į savo bazes.
J.Bidenas: mes jau seniai žinojome apie Rusijos veiksmus.
Kai kurios ES valstybės ir NATO narės, raginusios palaikyti su Maskva dialogą, o ne konfrontaciją, minėjo šį karių sugrąžinimą į bazes kaip įrodymą, kad Rusija nepuls Ukrainos, jei nebus provokuojama.
Tačiau JAV žvalgybos duomenys apie pastarojo meto karių dislokavimą pakeitė šią nuomonę. „Financial Times“ šaltiniai teigė, kad dabar JAV ir ES laikosi tos pačios pozicijos ir siekia parodyti V.Putinui kokią kainą jis sumokės, jei nuspręs pradėti didelio masto puolimą prieš Ukrainą.
Pasak šaltinių, kai kurios Europos valstybės, abejojusios dėl Maskvos kėslų, dabar patikėjo JAV.
