Tai sakė JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines per gegužės 2 d. vykusius klausymus JAV Kongrese, skelbia „Voice of America“.
„V.Putinas ir toliau tiki, kad Rusijai kyla grėsmė, ir beveik neabejotinai mano, kad didesnė ir geriau aprūpinta kariuomenė perduos šią žinią Vakarų ir vidaus auditorijai... Jis ir toliau vertina NATO plėtrą ir Vakarų paramą Ukrainai kaip jo ilgalaikio įsitikinimo, kad JAV ir Europa siekia apriboti Rusijos galią, pastiprinimą“, – tvirtino JAV nacionalinės žvalgybos direktorė.
Pasak A.Haines, tai jau yra „tam tikra paranoja“.
Kartu ji mano, kad NATO veiksmais iš tikrųjų siekiama nuraminti Rusiją, tačiau V.Putino sprendimai paspartino įvykius, kurių jis stengėsi išvengti, įskaitant aljanso plėtrą, kai į NATO įstojo dešimtmečius neutralios buvusios Suomija ir Švedija.
A.Haines paaiškino, kad Kremliaus vadovas padidino išlaidas gynybai iki beveik 7 proc. Rusijos BVP, o tai yra beveik dvigubai daugiau nei istorinis vidurkis. Šiuo metu Rusijos gynybos biudžetas sudaro apie 25 proc. visų federalinių išlaidų.
Rusija imsis agresyvesnės taktikos
A.Haines taip pat prognozavo, kad Rusija griebsis agresyvesnės taktikos kare prieš Ukrainą.
Ji pažymėjo, kad Rusija suintensyvino išpuolius prieš Ukrainos infrastruktūrą, siekdama apriboti Kyjivo galimybes gabenti ginklus ir karius, apsunkinti gynybos produkciją ir priversti jį pradėti derybas.
„Vis agresyvesne V.Putino taktika prieš Ukrainą, pavyzdžiui, smūgiais Ukrainos elektros infrastruktūrai, siekiama padaryti Ukrainai įspūdį, kad tolesnė kova tik padidins žalą Ukrainai ir nepasiūlys jokio tikėtino kelio į pergalę“, – sakė pareigūnė.
Tačiau A.Haines pažymėjo, kad ši agresyvi taktika greičiausiai tęsis ir kad „karas vargu ar greitai baigsis“.