Nacionalinės žvalgybos direktorius Johnas Ratcliffe'as straipsnyje, paskelbtame dienraščio „The Wall Street Journal“, atkreipė dėmesį į Kinijos esą vykdomas JAV verslo paslapčių ir gynybos technologijų vagystes.
„Kinijos Liaudies Respublika šiandien kelia didžiausią grėsmę Amerikai ir didžiausią grėsmę demokratijai ir laisvei visame pasaulyje nuo Antrojo pasaulinio karo“, – rašė jis.
Pareigūnas taip pat apžvelgė Kinijos agentų pastangas daryti ekonominį spaudimą, kad paveiktų arba susilpnintų JAV įstatymų leidėjų veiksmus.
„Mūsų žvalgyba rodo, kad Pekinas reguliariai vadovauja tokio pobūdžio įtakos operacijoms Jungtinėse Valstijose“, – pažymėjo J.Ratcliffe'as.
„Kinijos lyderiai siekia, kad asmens teisės būtų priklausomos nuo Komunistų partijos valios, – pridūrė jis. – Jie primeta vyriausybės kontrolę bendrovėms ir naikina savo piliečių privatumą ir laisvę, [kurdami] autoritarinę sekimo valstybę.“
Tuo metu JAV Valstybės departamentas pareiškė, kad Kinijos komunistų partijos nariai yra „priešiški JAV vertybėms“ ir užsiima „nusikalstama veikla“.
Pagal naująsias taisykles, įsigaliojusias jas paskelbus, Kinijos komunistų partijos nariams ir jų artimiesiems išduodamos vizos galios tik mėnesį nuo išdavimo dienos ir leis atvykti į šalį tik vieną kartą.
Anksčiau kai kurių rūšių vizos leisdavo neribotą skaičių atvykimų ir galiojo iki 10 metų.
„Nusikalstama veikla“
„Dešimtmečius leidome KKP laisvai ir netrikdomai prieiti prie JAV institucijų ir verslo, nors tokios privilegijos niekuomet nebūdavo laisvai suteikiamos JAV piliečiams Kinijoje, – sakoma Valstybės departamento pareiškime. – Per įvairius subjektus KKP ir jos nariai aktyviai dirba JAV, kad paveiktų amerikiečius propaganda, ekonominiu spaudimu ir kitokia nusikalstama veikla.“
Be to, Kinijos komunistų partija siunčia savo „agentus“ į Jungtines Valstijas, kad šie sektų ir persekiotų šalyje dirbančius ar studijuojančius Kinijos piliečius, taip pat į Pekino nemalonę patekusias Kinijos-Amerikos grupes.
2019 metais KKP turėjo 92 mln. narių, todėl Valstybės departamento sprendimas gali būti taikomas šimtams milijonų Kinijos piliečių, įskaitant partijos narių artimuosius.
Įtampą tarp dviejų didžiausių ekonomikų kurstė virtinė nesutarimų. Abi šalys griežtino kelionių suvaržymus viena kitos piliečiams.
Liepą Vašingtonas uždarė Kinijos konsulatą Hjustone, pareiškęs, kad ši diplomatinė atstovybė veikė kaip šnipinėjimo ir Kinijos piliečių Jungtinėse Valstijose persekiojimo centras.
Pekinas savo ruožtu nurodė JAV uždaryti savo konsulatą Čengdu mieste.
Per pastaruosius metus JAV Teisingumo departamentas areštavo kelis kinų mokslininkus, apkaltinęs juos nuslėpus savo ryšius su Liaudies išvadavimo armija (LIA).
„Šie penki ar šeši areštai tebuvo ledkalnio viršūnė“, – trečiadienį Aspeno saugumo forume sakė JAV generalinio prokuroro pavaduotojas Johnas Demersas.
Vykstant šiems areštams, konsulato uždarymui ir kitiems tyrimams „daugiau kaip tūkstantis su LIA susijusių kinų tyrėjų paliko šalį“, pažymėjo jis.
Išsiųsti žurnalistai
Abi šalys suvaržė vizų išdavimą žurnalistams.
Vašingtonas anksčiau šiais metais apribojo Kinijos piliečių, atstovaujančių savo šalies valstybinėms žiniasklaidos priemonėms Jungtinėse Valstijose, skaičių. Kinija kovą atsakė išsiųsdama keliolika amerikiečių žurnalistų, įskaitant dienraščių „The New York Times“, „The Washington Post“ ir „The Wall Street Journal“ reporterius.
Pekinas sakė, kad ankstesni pareiškimai apie JAV planus sugriežtinti kelionių suvaržymus Kinijos piliečiams atspindi „neapykantą ir nenormalų požiūrį į Komunistų partiją“.
„Kai kurios kraštutinės antikiniškos jėgos Jungtinėse Valstijose, motyvuojamos stipraus ideologinio šališkumo ir giliai įsišaknijusios Šaltojo karo mąstysenos, politiškai engia Kiniją“, – ketvirtadienį sakė šios šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying.
„Tai yra jų politinės priespaudos Kinijos atžvilgiu eskalavimas, ir Kinija yra griežtai prieš tai nusistačiusi“, – pridūrė ji.
