JAV žvalgybos vadovė optimistiškai vertina Ukrainos pajėgų galimybes

A.Haines užsiminė apie anksčiau reikštas nuomones, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjai galbūt neperduoda jam blogų naujienų apie karo įvykius, ir sakė, kad jis „vis geriau informuojamas apie kariuomenės iššūkius“.

„Tačiau mums vis tiek neaišku, ar jis šiuo etapu mato visą vaizdą dėl to, su kokiais iššūkiais jie susiduria“, – sakė A.Haines šeštadienį vakare, buvusio JAV prezidento Ronaldo Reagano fondo ir instituto organizuotame nacionalinės gynybos forume Simi Valyje Kalifornijoje.

„Tačiau mums vis tiek neaišku, ar jis šiuo etapu mato visą vaizdą dėl to, su kokiais iššūkiais jie susiduria“, – sakė A.Haines šeštadienį vakare, buvusio JAV prezidento Ronaldo Reagano fondo ir instituto organizuotame nacionalinės gynybos forume Simi Valyje Kalifornijoje.

Kalbėdama apie ateities perspektyvas, A.Haines sakė, kad „matome lyg ir sumažintą tempą“ Rusijos kare Ukrainoje. JAV žvalgyba mano, kad abi konflikto šalys rūpinsis atsigauti ir apsirūpinti galimam ukrainiečių kontrpuolimui pavasarį, nurodė ji.

„Tačiau iš tikrųjų gan skeptiškai vertiname tai, ar rusai... bus tam pasirengę, – teigė A.Haines. – Aš optimistiškiau galvoju dėl ukrainiečių šiuo periodu.“

„Reikšmingai mažėja“

Sekmadienį britų Gynybos ministerija savo naujausiame žvalgybos vertinime atkreipia dėmesį į nepriklausomo rusų naujienų portalo „Meduza“ pranešimus, kad Rusijos visuomenės parama karinei kampanijai „reikšmingai mažėja“.

„Meduza“ pranešė gavusi neseniai Federalinės apsaugos tarnybos (FSO) atliktos konfidencialios apklausos rezultatus.

FSO yra atsakinga už Kremliaus ir vyriausybės aukščiausio rango pareigūnų apsaugą. Kremliaus užsakyta apklausa parodė, jog 55 proc. respondentų pritartų taikos deryboms su Ukraina, o 25 proc. nori, kad karas tęstųsi. Pranešime paklaidos riba nenurodoma.

Rusijos nepriklausomos sociologinių tyrimų bendrovės „Levada Centr“ lapkritį atlikta panaši apklausa parodė, kad 53 proc. respondentų remia taikos derybas, 41 proc. pritartų kovos veiksmų tęsimui, o 6 proc. buvo neapsisprendę. Šios 1,6 tūkst. žmonių apklausos paklaidos riba yra ne daugiau kaip 3,4 procento.

Kremliui tikriausiai bus vis sunkiau visuomenėje išlaikyti net nebylų pritarimą karui.

Britanijos Gynybos ministerija pažymėjo, kad „nepaisant Rusijos valdžios pastangų griežtai kontroliuoti informacinę aplinką, konfliktas nuo 2022-ųjų „dalinės mobilizacijos“ [pradžios] tampa vis labiau juntamas daugeliui rusų”.

„Kadangi mažai tikėtina, kad Rusija per artimiausius kelis mėnesius pasieks didelių pergalių mūšio lauke, Kremliui tikriausiai bus vis sunkiau visuomenėje išlaikyti net nebylų pritarimą karui“, – sakoma vertinime.

„Psichologinė parama“

Pastarosiomis savaitėmis Rusijos kariuomenė daugiausia atakuodavo Ukrainos infrastruktūrą, tęsė puolimą Ukrainos rytuose netoli Bachmuto miesto ir apšaudydavo Chersono miestą, kurį ukrainiečių pajėgos išvadavo lapkritį, po aštuonis mėnesius trukusios rusų okupacijos.

Vakarų paramą Ukrainos pastangoms atremti Rusijos kariuomenę bei tvarkytis su karo pasekmėmis šią savaitę pademonstravo ir JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojos politikos reikalams Victorios Nuland dviejų dienų vizitas Ukrainoje.

Ji susitiko su Ukrainos aukšto rango pareigūnais ir šeštadienį dalyvavo vienos ukrainiečių pagalbos organizacijos, padedančios šalies viduje persikėlusiems pabėgėliams, veikloje.

V.Nuland drauge su vaikais iš Chakivo, Chersono, Donecko ir kitų regionų gamino iš lėlytes iš mėlynų ir geltonų – Ukrainos vėliavos spalvų – siūlų.

„Tai psichologinė parama jiems absoliučiai kritiniu laikotarpiu“, – sakė V.Nuland.

Ji pridūrė: „Kaip geriausiai žino prezidentas Putinas, šis karas galėtų pasibaigti šiandien, jei jis nuspręstų jį sustabdyti ir išvesti savo pajėgas... Tuomet galėtų prasidėti derybos.“