G.Nausėda paragino Vakarus peržengti „raudonąsias linijas“

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis paragino ES nares perduoti Ukrainai savo amunicijos atsargas, kurių Ukrainos kariuomenei labai reikia norint pasipriešinti Rusijai.

Tai jis pasakė po pirmadienį vykusio ES užsienio reikalų ministrų susitikimo.

„Akivaizdu, jog turime pradėti procedūras, kad padidintume Europos pramonės pajėgumus, kurie leistų pagaminti daugiau šaudmenų ir greičiau. Ir akivaizdu, kad turime dėti daugiau pastangų ne tik galimais pirkimais ES lygmeniu, kad patenkintume neatidėliotinus Ukrainos poreikius“, – sakė J.Borrellis.

Kartu vyriausiasis ES diplomatas sakė, kad „geriausias būdas aprūpinti Ukrainą šaudmenimis artimiausiomis savaitėmis – perduoti Europos kariuomenių jau turimas atsargas“.

„AFP“/„Scanpix“/Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis

„Neturėtume laukti, kol šaudmenys bus pagaminti. Turėtume naudoti tai, kas jau pagaminta ir saugoma sandėliuose ir bus pagaminta artimiausiomis dienomis. Pirmenybė turėtų būti teikiama Ukrainos kariuomenės aprūpinimui. Tiek, kiek galime“, – pažymėjo jis.

J.Borrellis sakė, kad ES užsienio reikalų ministrai pirmadienio susitikime aptarė, kaip būtų galima aprūpinti Ukrainą reikiamu šaudmenų kiekiu kovai su Rusijos okupacine kariuomene.

„Tačiau tai labiau gynybos ministrų, o ne užsienio reikalų ministrų klausimas. Ir mes konkrečius pasiūlymus gynybos ministrams pateiksime kitame ES Tarybos posėdyje kovo 7–8 d.“, – paskelbė J.Borrellis.

Mažėjančios šaudmenų atsargos kelia didelį susirūpinimą ES, nes Ukraina ir Rusija kasdien sunaudoja dešimtis tūkstančių šaudmenų. Nors Ukraina šaudmenis naudoja efektyviau, ji vis tiek juos sunaudoja greičiau, nei Europa gali pagaminti. Dabar JAV ir ES stengiasi padidinti gamybą tiek siekdamos aprūpinti Ukrainą, tiek papildyti savo atsargas.

Anksčiau žiniasklaida pranešė, kad atskiros ES narės pritarė Estijos pasiūlymui bendrai pirkti šaudmenų Ukrainai, o sprendimas gali būti priimtas kitą mėnesį vyksiančiame ES aukščiausiojo lygio susitikime.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino Vakarų šalis peržengti „raudonąsias linijas“ ir suteikti Ukrainai reikalingą karinę pagalbą.

Interviu CNN jis paragino sąjungininkus negaišti laiko veltui, būti ryžtingiems ir vieningiems bei kuo greičiau priimti sprendimus dėl pagalbos Ukrainai. „Labai svarbu, kad peržengtume šias raudonąsias linijas, kurios yra mūsų galvose ir neegzistuoja realybėje. Galbūt kartais Rusija bando nustatyti šias raudonąsias linijas vietoje mūsų“, – sakė prezidentas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

G.Nausėda teigė, kad per susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu Varšuvoje aptars Lietuvos saugumą ir „ypač rytinio flango saugumą“. Jis pridūrė, kad Baltijos šalims tiesioginę grėsmę kelia Rusija ir Baltarusija. 

J.Bideno vizitą į Kijevą jis pavadino parodymu to, kad Ukraina nebus palikta likimo valiai, ir tvirtu sąjungininkų vienybės signalu. G.Nausėda taip pat pakomentavo Kinijos pareiškimą dėl „taikos pasiūlymo“ Ukrainai rengimo – jo nuomone, Kinija neturėtų kištis į karą.

Kinija ir Vengrija yra pasirengusios bendradarbiauti su „taiką mylinčiomis tautomis“, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje, pirmadienį pareiškė Pekino diplomatijos vadovas.

Wang Yi kalbėjo Budapešte, tvyrant įtampai dėl JAV kaltinimų, kad Pekinas svarsto galimybę apginkluoti Rusiją jos kare prieš Ukrainą.

Pekinas tokius kaltinimus atmeta.

„Kinija ir Vengrija džiaugiasi galėdamos dirbti kartu su kitomis taiką mylinčiomis šalimis, kad būtų kuo greičiau užbaigtas dabartinis karas“, – pagal oficialų vertimą sakė Wang Yi.

„Norėtume, kad šalys grįžtų prie derybų stalo“, – pridūrė jis, pakartodamas raginimą paremti Kinijos pasiūlymą nutraukti karą.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto teigė palankiai vertinantis Kinijos poziciją, kuria siekiama „kuo greičiau įtvirtinti taiką“.

Wang Yi taip pat sveikino Vengrijos vyriausybės „Kinijos atžvilgiu draugišką politiką“ ir dėkojo Budapeštui už „teisėtų Kinijos pozicijų palaikymą tarptautiniuose ir daugiašaliuose forumuose“.

„Nors Kinija ir Vengrija yra geografiškai toli viena nuo kitos“, jų santykiai „vystosi labai gerai“, pridūrė jis.

Sekmadienį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pakvietė Wang Yi į privačią vakarienę, pranešė Vengrijos naujienų agentūra MTI.

Vyriausiasis kinų diplomatas, kuris pastarosiomis dienomis lankėsi keliose Europos sostinėse ir dalyvavo Miuncheno saugumo konferencijoje, vėliau vyks į Maskvą.

Kremlius pirmadienį apkaltino Moldovą „antirusiška isterija“ po to, kai jos ministras pirmininkas paragino demilitarizuoti Maskvos remiamą separatistinį Padniestrės regioną.

Maskvos puolimo prieš Kyjivą metu tarp proeuropietiškos Moldovos, įsiterpusios tarp Ukrainos ir Rumunijos, ir Rusijos tvyro didelė įtampa.

„Moldova puola į antirusišką isteriją“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Konstruktyvaus dialogo stoka kenkia pačiai Moldovai“, – pridūrė jis.

Jis sakė, kad Maskvos santykiai su Kišiniovu yra įtempti, ir perspėjo mažą šalį būti „labai, labai atsargia“ su savo pareiškimais.

Praėjusią savaitę ministras pirmininkas Dorinas Receanas pareiškė, kad Kišiniovas turėtų „toliau dėti pastangas, kad Rusijos kariuomenė būtų išvesta“ iš Padniestrės.

„Padniestrės teritorija turi būti demilitarizuota“, – sakė jis parlamente.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dorinas Receanas

Padniestrė yra siauras su Ukraina besiribojantis regionas, kuris po trumpo karo 1992 metais atsiskyrė nuo Moldovos, tačiau tarptautiniu mastu jis nepripažįstamas. Nuo to laiko ten dislokuoti Rusijos kariai.

Moldova, neturtinga 2,6 mln. gyventojų turinti šalis, kurioje gyvena nemažai rusų, pastaraisiais metais pasuko provakarietiška kryptimi, tuo sukeldama Maskvos pasipiktinimą.

Prieš beveik metus pradėjęs plataus masto puolimą prieš Ukrainą, Kremlius buvo kaltinamas įtampos Padniestrėje didinimu siekiant destabilizuoti padėtį Ukrainoje ir Moldovoje.

Moldova ragina ES taikyti sankcijas Rusijai padedantiems oligarchams

Moldova, kilus įtarimams, kad Maskva rengia sąmokslą nuversti provakarietišką vyriausybę, pirmadienį paragino Europos Sąjungą įvesti sankcijas oligarchams, kuriuos ji kaltina padedant Rusijai destabilizuoti šalį.

Tarp Ukrainos ir Rumunijos įsiterpusi buvusi sovietinė respublika susiduria su daugybe krizių, kurias dar labiau apsunkina jau metus trunkantis Kremliaus karas Ukrainoje.

Praėjusią savaitę Moldova apkaltino Rusiją, turinčią pajėgų separatistiniame šalies Padniestrės regione, rengus sąmokslą įvykdyti perversmą, per kurį „diversantai“ pultų valstybės institucijas.

„Moldova ne pirmą kartą per pastaruosius metus susiduria su tokiomis situacijomis“, – sakė užsienio reikalų ministras Nicu Popescu pirmadienį Briuselyje vykusiame susitikime su ES diplomatijos vadovais.

„Tokių nuogąstavimų yra buvę ne kartą, tik šį kartą jie yra labiau vieši“, – pridūrė jis.

Jis pridūrė, kad „rizika egzistuoja, tačiau Moldova turi puikios praktikos, kaip ją atremti“.

N.Popescu paragino 27 šalių bloką įtraukti „korumpuotus oligarchus ir politikus, kurie kartu su Rusija bando destabilizuoti Moldovą“ į turto įšaldymo ir draudimo išduoti vizas juodąjį sąrašą.

Praėjusiais metais Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė pritaikė sankcijas Moldovos magnatams Ilanui Shorui ir Vladimirui Plahotniucui, kurie 2019 metais pabėgo iš šalies dėl kaltinimų korupcija.

Praėjusiais metais Moldovai kartu su Ukraina buvo suteiktas kandidatės į ES statusas, ir ji žengė pirmą žingsnį ne vienerius metus truksiančiame procese.

Maskva neigia rengusi sąmokslą nuversti Kišiniovo vyriausybę, tačiau jau daugelį metų siekia įtraukti posovietines valstybes atgal į savo įtakos sferą.

Europos diplomatai sakė, kad ES svarsto galimybę siųsti kibernetinės erdvės ekspertus į Moldovą, kad padėtų šaliai atremti Maskvos programišių atakas.

Per pastaruosius metus karas kaimyninėje Ukrainoje taip pat ne kartą kėlė susirūpinimą dėl proeuropietiškos šalies saugumo, nes Rusijos raketų nuolaužos yra nukritusios Moldovos teritorijoje.

N.Popescu teigė, kad „pagrindinis mūsų prioritetas – padaryti mūsų oro erdvę ir visuomenę saugesnę naudojantis oro erdvės stebėjimo ir gynybos įranga“.

Jis paragino Vakarų valstybes toliau siųsti ginklus ir paramą, kad padėtų Ukrainos pajėgoms pasipriešinti Rusijos invazijai, nes tai „taip pat gina Moldovą“.

„Padėkite Ukrainai tiek, kiek galite ir kiek Ukrainai reikia, – sakė jis. – Tai geriausia investicija į stabilią Europą, stabilią taiką ir stabilią bei taikią Moldovą.“

Jungtinės Karalystės karalius Karolis III pirmadienį susitiko su Ukrainos kariais, kuriuos Anglijos pietvakariuose apmoko Didžiosios Britanijos ir tarptautinės pajėgos, pranešė CNN.

Šioje misijoje „penkias savaites rengiami pagrindiniai koviniai mokymai ukrainiečių naujokams, kurie grįš kariauti į Ukrainą“, teigiama Bakingemo rūmų pranešime.

Lydimas Didžiosios Britanijos generalinio štabo viršininko generolo sero Patriko Sanderso, karalius Karolis III taip pat susitiko su tarptautiniais kariais, „kurie suvienijo jėgas su Didžiosios Britanijos kariuomene“, kad apmokytų ukrainiečius.

„AP“/„Scanpix“/Karalius Karolis III susitiko su Didžiojoje Britanijoje apmokomais Ukrainos kariais

Rusija pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė kaimą netoli Bachmuto – Rytų Ukrainos miesto, dėl kurio verda ilgiausias mūšis nuo Kremliaus invazijos pradžios.

Gynybos ministerija Maskvoje pranešė, kad savanorių kovotojai, remiami reguliariųjų pajėgų, įskaitant desantininkus ir artileriją, „visiškai išlaisvino“ Paraskovijivkos gyvenvietę.

Pareiškime neminima Rusijos samdinių grupė „Wagner“, kuri teigė penktadienį užėmusi kaimą.

Kyjivas šių pareiškimų nekomentuoja.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai Bachmute

Paraskovijivka yra nedidelė gyvenvietė į šiaurę nuo Bachmuto.

„Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas yra sakęs, kad rusų pajėgoms gali prireikti dar poros mėnesių, kol jos užims Ukrainos rytuose esantį Bachmuto miestą, kuris yra tapęs svarbiu politiniu ir simboliniu prizu.

Ištisus mėnesius trunkanti kova dėl Bachmuto parodė įtampą, tvyrančią tarp samdinių bendrovės „Wagner“ ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų, nors Kremlius tai neigia.

Sausį J.Prigožinas skelbė, kad jo kovotojai perėmė netoliese esančio Soledaro kontrolę, tačiau Gynybos ministerija po dviejų dienų pareiškė, kad miestą kontroliuoja Maskvos pajėgos.

Kyjivas praėjusią savaitę pranešė apie sunkią padėtį į šiaurę nuo Bachmuto esančiame Paraskovijivkos kaime, kuris yra „intensyviai apšaudomas ir puolamas“.

Įkalintas Rusijos opozicijos politikas Aleksejus Navalnas pareiškė, kad Maskvos karinis pralaimėjimas Ukrainoje yra neišvengiamas, net jei Kremlius į provakarietišką šalį pasiųs daugiau karių.

46-erių vyras atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų turto pasisavinimu. Jo šalininkai tai laiko bausme už tai, kad jis metė iššūkį Kremliui.

Prieš pirmąsias Rusijos karo Ukrainoje metines paskelbtame pareiškime A.Navalnas teigė, kad Ukrainai turėtų būti leista pačiai spręsti savo likimą, o Maskva turėtų gerbti jos 1991 metais nustatytas sienas.

„Dešimčių tūkstančių Rusijos karių gyvybės buvo beprasmiškai sugriautos“, – sakė A.Navalnas prieš pirmąsias Rusijos puolimo Ukrainoje metines paskelbtame pareiškime.

„AP“/„Scanpix“/Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas

„Galutinis karinis pralaimėjimas gali būti atidėtas šimtų tūkstančių papildomų rezervistų gyvybių kaina, tačiau apskritai jis yra neišvengiamas“, – sakė jis.

A.Navalnas pabrėžė, kad „dešimtys tūkstančių nekaltų ukrainiečių“ žuvo dėl to, kad 70-etis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „bet kokia kaina“ nori išlaikyti valdžią.

Jis teigė, kad Rusija turėtų gerbti 1991-ųjų Ukrainos sienas, į kurias įeina ir Krymas.

„Čia nėra apie ką diskutuoti, – sakė jis ir pridūrė, kad XXI amžiuje valstybių sienos negali būti keičiamos dėl karo. – Turėtume būti Europos dalis ir eiti Europos vystymosi keliu.“

Kremliaus priešininkas pabrėžė, kad Maskva turėtų „palikti Ukrainą ramybėje“ ir, kai kovos baigsis, padengti karo nuniokotos šalies nuostolius.

Pasak opozicionieriaus, Rusijai reikia parlamentinės respublikos, o V.Putino „diktatūra“ turėtų būti užbaigta bei surengti laisvi rinkimai.

2020 metais A.Navalnas buvo nunuodytas sovietų gamybos nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Jis vos liko gyvas ir apkaltino Rusijos prezidentą prisidėjus prie išpuolio.

Vyras gydėsi Vokietijoje, o 2021-ųjų sausį grįžo į Rusiją, kur nusileidęs Maskvos oro uoste buvo suimtas.

Rusijos pajėgos kartu su valstybine atominės energijos bendrove „Rosatom“ tęsia Zaporižios atominės elektrinės pavertimo karine baze projektą – daugiau nei 600 mobilizuotų karių iš Rusijos šiuo metu yra atominės elektrinės bombų slėptuvėje, o ant 5-ojo bloko stogo įrengta kulkosvaidžių pozicija, susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos atominių elektrinių operatorė „Enerhoatom“.

Pasak bendrovės, rusai sukonstravo užkardas prie visų įvažiavimų, per kuriuos personalas patenka tiesiai į energijos blokus, jie taip pat toliau stato įtvirtinimus ir karinius statinius aplink elektrinės energijos blokus bei panaudoto branduolinio kuro saugyklą – o tai kategoriškai nepriimtina pagal protokolą.

„Reuters“/„Scanpix“/Zaporižios atominė elektrinė

Teigiama, kad mobilizuoti kariai buvo apgyvendinti nestandartinės įrangos gamyklos bombų slėptuvėje, kur laukia, kol bus perkelti į Donecko fronto ruožą.

Pranešime pažymėta, jog okupantai neleido į saugyklą patekti Ukrainos personalui ir Tarptautinės Atominės Energijos Agentūros atstovams.

Bendrovė „Enerhoatom“ ragina tarptautinę bendruomenę sutelkti pajėgas, kad Rusijos kariuomenė kuo greičiau pasitrauktų iš Zaporižios AE, bei demilitarizuoti elektrinę ir grąžinti ją į visišką Ukrainos kontrolę, nes priešo buvimas jos teritorijoje gresia ekologine ir branduoline katastrofa.

Pirmadienį Maskvoje suplanuotas Kinijos aukščiausio rango diplomato Wang Yi vizitas. Jis vyksta po Miuncheno saugumo konferencijos, kurios metu Vakarų šalys išreiškė nepasitikėjimą Kinijos pozicija Rusijos kare su Ukraina.

Prieš suplanuotą vizitą Maskvoje Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad jei Kinija nuspręs paremti Rusiją jos kare su Ukraina, kils „pasaulinis karas“, pranešė vokiečių leidinys „Die Welt“.

„Mums svarbu, kad Kinija nepalaikytų Rusijos Federacijos šiame kare. Tiesą sakant, norėčiau, kad ji būtų mūsų pusėje. Tačiau šiuo metu nemanau, kad tai įmanoma“, – pareiškė V.Zelenskis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

Jis taip pat pridūrė: „Matau galimybę Kinijai pragmatiškai įvertinti šią situaciją. Kadangi, jei Kinija taps Rusijos sąjungininke, įvyks pasaulinis karas, Tikiu, jog Kinija tai supranta“. 

V.Zelenskio komentarai pasirodė tuo metu, kai Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas nurodė Vašingtonui nesikišti į santykius su Maskva.

Atsakydamas į JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno perspėjimą Pekinui neteikti materialinės ar karinės paramos Maskvai, W.Wenbinas pareiškė, jog „Jungtinės Valstijos negali kelti reikalavimų Kinijai“.

Kinijos „visapusiška bendradarbiavimo partnerystė“ su Rusija grindžiama „neprisijungimu, nekonfrontacija ir nesikėsinimu į trečiąsias šalis“, sakė jis ir pridūrė, kad tai yra „dviejų nepriklausomų šalių suvereniteto klausimas“.