G.Nausėda paragino Vakarus peržengti „raudonąsias linijas“

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis paragino ES nares perduoti Ukrainai savo amunicijos atsargas, kurių Ukrainos kariuomenei labai reikia norint pasipriešinti Rusijai.

Tai jis pasakė po pirmadienį vykusio ES užsienio reikalų ministrų susitikimo.

„Akivaizdu, jog turime pradėti procedūras, kad padidintume Europos pramonės pajėgumus, kurie leistų pagaminti daugiau šaudmenų ir greičiau. Ir akivaizdu, kad turime dėti daugiau pastangų ne tik galimais pirkimais ES lygmeniu, kad patenkintume neatidėliotinus Ukrainos poreikius“, – sakė J.Borrellis.

Kartu vyriausiasis ES diplomatas sakė, kad „geriausias būdas aprūpinti Ukrainą šaudmenimis artimiausiomis savaitėmis – perduoti Europos kariuomenių jau turimas atsargas“.

„AFP“/„Scanpix“/Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis

„Neturėtume laukti, kol šaudmenys bus pagaminti. Turėtume naudoti tai, kas jau pagaminta ir saugoma sandėliuose ir bus pagaminta artimiausiomis dienomis. Pirmenybė turėtų būti teikiama Ukrainos kariuomenės aprūpinimui. Tiek, kiek galime“, – pažymėjo jis.

J.Borrellis sakė, kad ES užsienio reikalų ministrai pirmadienio susitikime aptarė, kaip būtų galima aprūpinti Ukrainą reikiamu šaudmenų kiekiu kovai su Rusijos okupacine kariuomene.

„Tačiau tai labiau gynybos ministrų, o ne užsienio reikalų ministrų klausimas. Ir mes konkrečius pasiūlymus gynybos ministrams pateiksime kitame ES Tarybos posėdyje kovo 7–8 d.“, – paskelbė J.Borrellis.

Mažėjančios šaudmenų atsargos kelia didelį susirūpinimą ES, nes Ukraina ir Rusija kasdien sunaudoja dešimtis tūkstančių šaudmenų. Nors Ukraina šaudmenis naudoja efektyviau, ji vis tiek juos sunaudoja greičiau, nei Europa gali pagaminti. Dabar JAV ir ES stengiasi padidinti gamybą tiek siekdamos aprūpinti Ukrainą, tiek papildyti savo atsargas.

Anksčiau žiniasklaida pranešė, kad atskiros ES narės pritarė Estijos pasiūlymui bendrai pirkti šaudmenų Ukrainai, o sprendimas gali būti priimtas kitą mėnesį vyksiančiame ES aukščiausiojo lygio susitikime.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino Vakarų šalis peržengti „raudonąsias linijas“ ir suteikti Ukrainai reikalingą karinę pagalbą.

Interviu CNN jis paragino sąjungininkus negaišti laiko veltui, būti ryžtingiems ir vieningiems bei kuo greičiau priimti sprendimus dėl pagalbos Ukrainai. „Labai svarbu, kad peržengtume šias raudonąsias linijas, kurios yra mūsų galvose ir neegzistuoja realybėje. Galbūt kartais Rusija bando nustatyti šias raudonąsias linijas vietoje mūsų“, – sakė prezidentas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

G.Nausėda teigė, kad per susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu Varšuvoje aptars Lietuvos saugumą ir „ypač rytinio flango saugumą“. Jis pridūrė, kad Baltijos šalims tiesioginę grėsmę kelia Rusija ir Baltarusija. 

J.Bideno vizitą į Kijevą jis pavadino parodymu to, kad Ukraina nebus palikta likimo valiai, ir tvirtu sąjungininkų vienybės signalu. G.Nausėda taip pat pakomentavo Kinijos pareiškimą dėl „taikos pasiūlymo“ Ukrainai rengimo – jo nuomone, Kinija neturėtų kištis į karą.

Kinija ir Vengrija yra pasirengusios bendradarbiauti su „taiką mylinčiomis tautomis“, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje, pirmadienį pareiškė Pekino diplomatijos vadovas.

Wang Yi kalbėjo Budapešte, tvyrant įtampai dėl JAV kaltinimų, kad Pekinas svarsto galimybę apginkluoti Rusiją jos kare prieš Ukrainą.

Pekinas tokius kaltinimus atmeta.

„Kinija ir Vengrija džiaugiasi galėdamos dirbti kartu su kitomis taiką mylinčiomis šalimis, kad būtų kuo greičiau užbaigtas dabartinis karas“, – pagal oficialų vertimą sakė Wang Yi.

„Norėtume, kad šalys grįžtų prie derybų stalo“, – pridūrė jis, pakartodamas raginimą paremti Kinijos pasiūlymą nutraukti karą.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto teigė palankiai vertinantis Kinijos poziciją, kuria siekiama „kuo greičiau įtvirtinti taiką“.

Wang Yi taip pat sveikino Vengrijos vyriausybės „Kinijos atžvilgiu draugišką politiką“ ir dėkojo Budapeštui už „teisėtų Kinijos pozicijų palaikymą tarptautiniuose ir daugiašaliuose forumuose“.

„Nors Kinija ir Vengrija yra geografiškai toli viena nuo kitos“, jų santykiai „vystosi labai gerai“, pridūrė jis.

Sekmadienį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pakvietė Wang Yi į privačią vakarienę, pranešė Vengrijos naujienų agentūra MTI.

Vyriausiasis kinų diplomatas, kuris pastarosiomis dienomis lankėsi keliose Europos sostinėse ir dalyvavo Miuncheno saugumo konferencijoje, vėliau vyks į Maskvą.

Kremlius pirmadienį apkaltino Moldovą „antirusiška isterija“ po to, kai jos ministras pirmininkas paragino demilitarizuoti Maskvos remiamą separatistinį Padniestrės regioną.

Maskvos puolimo prieš Kyjivą metu tarp proeuropietiškos Moldovos, įsiterpusios tarp Ukrainos ir Rumunijos, ir Rusijos tvyro didelė įtampa.

„Moldova puola į antirusišką isteriją“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Konstruktyvaus dialogo stoka kenkia pačiai Moldovai“, – pridūrė jis.

Jis sakė, kad Maskvos santykiai su Kišiniovu yra įtempti, ir perspėjo mažą šalį būti „labai, labai atsargia“ su savo pareiškimais.

Praėjusią savaitę ministras pirmininkas Dorinas Receanas pareiškė, kad Kišiniovas turėtų „toliau dėti pastangas, kad Rusijos kariuomenė būtų išvesta“ iš Padniestrės.

„Padniestrės teritorija turi būti demilitarizuota“, – sakė jis parlamente.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dorinas Receanas

Padniestrė yra siauras su Ukraina besiribojantis regionas, kuris po trumpo karo 1992 metais atsiskyrė nuo Moldovos, tačiau tarptautiniu mastu jis nepripažįstamas. Nuo to laiko ten dislokuoti Rusijos kariai.

Moldova, neturtinga 2,6 mln. gyventojų turinti šalis, kurioje gyvena nemažai rusų, pastaraisiais metais pasuko provakarietiška kryptimi, tuo sukeldama Maskvos pasipiktinimą.

Prieš beveik metus pradėjęs plataus masto puolimą prieš Ukrainą, Kremlius buvo kaltinamas įtampos Padniestrėje didinimu siekiant destabilizuoti padėtį Ukrainoje ir Moldovoje.

Moldova ragina ES taikyti sankcijas Rusijai padedantiems oligarchams

Moldova, kilus įtarimams, kad Maskva rengia sąmokslą nuversti provakarietišką vyriausybę, pirmadienį paragino Europos Sąjungą įvesti sankcijas oligarchams, kuriuos ji kaltina padedant Rusijai destabilizuoti šalį.

Tarp Ukrainos ir Rumunijos įsiterpusi buvusi sovietinė respublika susiduria su daugybe krizių, kurias dar labiau apsunkina jau metus trunkantis Kremliaus karas Ukrainoje.

Praėjusią savaitę Moldova apkaltino Rusiją, turinčią pajėgų separatistiniame šalies Padniestrės regione, rengus sąmokslą įvykdyti perversmą, per kurį „diversantai“ pultų valstybės institucijas.

„Moldova ne pirmą kartą per pastaruosius metus susiduria su tokiomis situacijomis“, – sakė užsienio reikalų ministras Nicu Popescu pirmadienį Briuselyje vykusiame susitikime su ES diplomatijos vadovais.

„Tokių nuogąstavimų yra buvę ne kartą, tik šį kartą jie yra labiau vieši“, – pridūrė jis.

Jis pridūrė, kad „rizika egzistuoja, tačiau Moldova turi puikios praktikos, kaip ją atremti“.

N.Popescu paragino 27 šalių bloką įtraukti „korumpuotus oligarchus ir politikus, kurie kartu su Rusija bando destabilizuoti Moldovą“ į turto įšaldymo ir draudimo išduoti vizas juodąjį sąrašą.

Praėjusiais metais Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė pritaikė sankcijas Moldovos magnatams Ilanui Shorui ir Vladimirui Plahotniucui, kurie 2019 metais pabėgo iš šalies dėl kaltinimų korupcija.

Praėjusiais metais Moldovai kartu su Ukraina buvo suteiktas kandidatės į ES statusas, ir ji žengė pirmą žingsnį ne vienerius metus truksiančiame procese.

Maskva neigia rengusi sąmokslą nuversti Kišiniovo vyriausybę, tačiau jau daugelį metų siekia įtraukti posovietines valstybes atgal į savo įtakos sferą.

Europos diplomatai sakė, kad ES svarsto galimybę siųsti kibernetinės erdvės ekspertus į Moldovą, kad padėtų šaliai atremti Maskvos programišių atakas.

Per pastaruosius metus karas kaimyninėje Ukrainoje taip pat ne kartą kėlė susirūpinimą dėl proeuropietiškos šalies saugumo, nes Rusijos raketų nuolaužos yra nukritusios Moldovos teritorijoje.

N.Popescu teigė, kad „pagrindinis mūsų prioritetas – padaryti mūsų oro erdvę ir visuomenę saugesnę naudojantis oro erdvės stebėjimo ir gynybos įranga“.

Jis paragino Vakarų valstybes toliau siųsti ginklus ir paramą, kad padėtų Ukrainos pajėgoms pasipriešinti Rusijos invazijai, nes tai „taip pat gina Moldovą“.

„Padėkite Ukrainai tiek, kiek galite ir kiek Ukrainai reikia, – sakė jis. – Tai geriausia investicija į stabilią Europą, stabilią taiką ir stabilią bei taikią Moldovą.“

Jungtinės Karalystės karalius Karolis III pirmadienį susitiko su Ukrainos kariais, kuriuos Anglijos pietvakariuose apmoko Didžiosios Britanijos ir tarptautinės pajėgos, pranešė CNN.

Šioje misijoje „penkias savaites rengiami pagrindiniai koviniai mokymai ukrainiečių naujokams, kurie grįš kariauti į Ukrainą“, teigiama Bakingemo rūmų pranešime.

Lydimas Didžiosios Britanijos generalinio štabo viršininko generolo sero Patriko Sanderso, karalius Karolis III taip pat susitiko su tarptautiniais kariais, „kurie suvienijo jėgas su Didžiosios Britanijos kariuomene“, kad apmokytų ukrainiečius.

„AP“/„Scanpix“/Karalius Karolis III susitiko su Didžiojoje Britanijoje apmokomais Ukrainos kariais

Rusija pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė kaimą netoli Bachmuto – Rytų Ukrainos miesto, dėl kurio verda ilgiausias mūšis nuo Kremliaus invazijos pradžios.

Gynybos ministerija Maskvoje pranešė, kad savanorių kovotojai, remiami reguliariųjų pajėgų, įskaitant desantininkus ir artileriją, „visiškai išlaisvino“ Paraskovijivkos gyvenvietę.

Pareiškime neminima Rusijos samdinių grupė „Wagner“, kuri teigė penktadienį užėmusi kaimą.

Kyjivas šių pareiškimų nekomentuoja.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai Bachmute

Paraskovijivka yra nedidelė gyvenvietė į šiaurę nuo Bachmuto.

„Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas yra sakęs, kad rusų pajėgoms gali prireikti dar poros mėnesių, kol jos užims Ukrainos rytuose esantį Bachmuto miestą, kuris yra tapęs svarbiu politiniu ir simboliniu prizu.

Ištisus mėnesius trunkanti kova dėl Bachmuto parodė įtampą, tvyrančią tarp samdinių bendrovės „Wagner“ ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų, nors Kremlius tai neigia.

Sausį J.Prigožinas skelbė, kad jo kovotojai perėmė netoliese esančio Soledaro kontrolę, tačiau Gynybos ministerija po dviejų dienų pareiškė, kad miestą kontroliuoja Maskvos pajėgos.

Kyjivas praėjusią savaitę pranešė apie sunkią padėtį į šiaurę nuo Bachmuto esančiame Paraskovijivkos kaime, kuris yra „intensyviai apšaudomas ir puolamas“.

Įkalintas Rusijos opozicijos politikas Aleksejus Navalnas pareiškė, kad Maskvos karinis pralaimėjimas Ukrainoje yra neišvengiamas, net jei Kremlius į provakarietišką šalį pasiųs daugiau karių.

46-erių vyras atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų turto pasisavinimu. Jo šalininkai tai laiko bausme už tai, kad jis metė iššūkį Kremliui.

Prieš pirmąsias Rusijos karo Ukrainoje metines paskelbtame pareiškime A.Navalnas teigė, kad Ukrainai turėtų būti leista pačiai spręsti savo likimą, o Maskva turėtų gerbti jos 1991 metais nustatytas sienas.

„Dešimčių tūkstančių Rusijos karių gyvybės buvo beprasmiškai sugriautos“, – sakė A.Navalnas prieš pirmąsias Rusijos puolimo Ukrainoje metines paskelbtame pareiškime.

„AP“/„Scanpix“/Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas

„Galutinis karinis pralaimėjimas gali būti atidėtas šimtų tūkstančių papildomų rezervistų gyvybių kaina, tačiau apskritai jis yra neišvengiamas“, – sakė jis.

A.Navalnas pabrėžė, kad „dešimtys tūkstančių nekaltų ukrainiečių“ žuvo dėl to, kad 70-etis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „bet kokia kaina“ nori išlaikyti valdžią.

Jis teigė, kad Rusija turėtų gerbti 1991-ųjų Ukrainos sienas, į kurias įeina ir Krymas.

„Čia nėra apie ką diskutuoti, – sakė jis ir pridūrė, kad XXI amžiuje valstybių sienos negali būti keičiamos dėl karo. – Turėtume būti Europos dalis ir eiti Europos vystymosi keliu.“

Kremliaus priešininkas pabrėžė, kad Maskva turėtų „palikti Ukrainą ramybėje“ ir, kai kovos baigsis, padengti karo nuniokotos šalies nuostolius.

Pasak opozicionieriaus, Rusijai reikia parlamentinės respublikos, o V.Putino „diktatūra“ turėtų būti užbaigta bei surengti laisvi rinkimai.

2020 metais A.Navalnas buvo nunuodytas sovietų gamybos nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Jis vos liko gyvas ir apkaltino Rusijos prezidentą prisidėjus prie išpuolio.

Vyras gydėsi Vokietijoje, o 2021-ųjų sausį grįžo į Rusiją, kur nusileidęs Maskvos oro uoste buvo suimtas.

Rusijos pajėgos kartu su valstybine atominės energijos bendrove „Rosatom“ tęsia Zaporižios atominės elektrinės pavertimo karine baze projektą – daugiau nei 600 mobilizuotų karių iš Rusijos šiuo metu yra atominės elektrinės bombų slėptuvėje, o ant 5-ojo bloko stogo įrengta kulkosvaidžių pozicija, susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos atominių elektrinių operatorė „Enerhoatom“.

Pasak bendrovės, rusai sukonstravo užkardas prie visų įvažiavimų, per kuriuos personalas patenka tiesiai į energijos blokus, jie taip pat toliau stato įtvirtinimus ir karinius statinius aplink elektrinės energijos blokus bei panaudoto branduolinio kuro saugyklą – o tai kategoriškai nepriimtina pagal protokolą.

„Reuters“/„Scanpix“/Zaporižios atominė elektrinė

Teigiama, kad mobilizuoti kariai buvo apgyvendinti nestandartinės įrangos gamyklos bombų slėptuvėje, kur laukia, kol bus perkelti į Donecko fronto ruožą.

Pranešime pažymėta, jog okupantai neleido į saugyklą patekti Ukrainos personalui ir Tarptautinės Atominės Energijos Agentūros atstovams.

Bendrovė „Enerhoatom“ ragina tarptautinę bendruomenę sutelkti pajėgas, kad Rusijos kariuomenė kuo greičiau pasitrauktų iš Zaporižios AE, bei demilitarizuoti elektrinę ir grąžinti ją į visišką Ukrainos kontrolę, nes priešo buvimas jos teritorijoje gresia ekologine ir branduoline katastrofa.

Pirmadienį Maskvoje suplanuotas Kinijos aukščiausio rango diplomato Wang Yi vizitas. Jis vyksta po Miuncheno saugumo konferencijos, kurios metu Vakarų šalys išreiškė nepasitikėjimą Kinijos pozicija Rusijos kare su Ukraina.

Prieš suplanuotą vizitą Maskvoje Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad jei Kinija nuspręs paremti Rusiją jos kare su Ukraina, kils „pasaulinis karas“, pranešė vokiečių leidinys „Die Welt“.

„Mums svarbu, kad Kinija nepalaikytų Rusijos Federacijos šiame kare. Tiesą sakant, norėčiau, kad ji būtų mūsų pusėje. Tačiau šiuo metu nemanau, kad tai įmanoma“, – pareiškė V.Zelenskis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

Jis taip pat pridūrė: „Matau galimybę Kinijai pragmatiškai įvertinti šią situaciją. Kadangi, jei Kinija taps Rusijos sąjungininke, įvyks pasaulinis karas, Tikiu, jog Kinija tai supranta“. 

V.Zelenskio komentarai pasirodė tuo metu, kai Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas nurodė Vašingtonui nesikišti į santykius su Maskva.

Atsakydamas į JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno perspėjimą Pekinui neteikti materialinės ar karinės paramos Maskvai, W.Wenbinas pareiškė, jog „Jungtinės Valstijos negali kelti reikalavimų Kinijai“.

Kinijos „visapusiška bendradarbiavimo partnerystė“ su Rusija grindžiama „neprisijungimu, nekonfrontacija ir nesikėsinimu į trečiąsias šalis“, sakė jis ir pridūrė, kad tai yra „dviejų nepriklausomų šalių suvereniteto klausimas“.

Rusijos Kursko srityje per gaisrą blindaže žuvo šeši kareiviai.
Šią informaciją patvirtino Rusijos gynybos ministerija.

Anksčiau tą pačią dieną valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi savo šaltiniais, pranešė, kad apie 10.40 val. netoli Ulanoko kaimo, Kursko srityje, blindaže kilo gaisras. Viduje buvo septyni kariškiai: vienas jų apdegė, o šeši žuvo.

TASS duomenimis, nuo gaisro detonavo blindaže laikyti šaudmenys.

Lenkija būtų pasirengusi tiekti Ukrainai naikintuvus F-16, jei toks sprendimas būtų priimtas drauge su sąjungininkėmis Vakaruose, mėnesio pradžioje sakė lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis.

Tačiau Lenkijos turimas naikintuvų F-16 arsenalas yra pakankamai mažas, todėl šalies ministras pirmininkas pridūrė, kad jo šalis, greičiausiai, galėtų suteikti Kyjivui tik sovietinių laikų MiG lėktuvų tuo atveju, jei susidarytų didesnė koalicija.

Vėliau pirmadienį Varšuvoje suplanuotas JAV prezidento Joe Bideno vizitas, kuriuo metu lyderis turėtų sakyti kalbą, skirtą Rusijos invazijos Ukrainoje metinėms pagerbti.

Tačiau Lenkijos sostinėje per lauko ekranus jau pradėta transliuoti nuotaikinga žinutė, kuria J.Bidenas raginamas perduoti Ukrainai naikintuvų F-16.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį perspėjo Kiniją nesiųsti Rusijai ginklų karui Ukrainoje, Pekinui atmetus JAV pareiškimus, kad Kinija svarsto tokią galimybę.

„AFP“/„Scanpix“/Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis

J.Borrellis nurodė Kinijos diplomatijos vadovui Wang Yi pasakęs, kad „mūsų santykiuose mums tai būtų raudona linija“

„Jis man pasakė, kad jie neketina to daryti, kad jie neplanuoja to daryti. Tačiau mes išliksime budrūs“, – sakė ES diplomatijos vadovas.

Likus kelioms dienoms iki pirmųjų Rusijos invazijos metinių, Japonija skirs Ukrainai naują 5,5 mlrd. dolerių (apie 5,18 mlrd. eurų) vertės finansinę paramą, pirmadienį pareiškė ministras pirmininkas Fumio Kishida.

„Vis dar reikia padėti žmonėms, kurių pragyvenimo šaltinius sugriovė karas, ir atkurti sugriautą infrastruktūrą. Nusprendėme skirti papildomą 5,5 mlrd. dolerių finansinę paramą“, – sakė jis kalbėdamas analitinio centro simpoziume.

Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida pirmadienį pareiškė, kad penktadienį, minint pirmąsias Rusijos karo metines, surengs virtualų Didžiojo septyneto (G-7) vadovų ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą.

„Siekdamas, kad G-7 vadovai išliktų vieningi spręsdami invazijos į Ukrainą klausimą, nusprendžiau šią savaitę, 24 dieną, surengti G-7 lyderių vaizdo konferenciją, į kurią pakviesiu prezidentą V.Zelenskį“, – kalbėdamas Tokijuje sakė F.Kishida.

„Reuters“/„Scanpix“/Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte įsitikinęs, kad Rusija nedrįs panaudoti branduolinių ginklų Ukrainoje.

Tai jis pasakė interviu „Ukrainska Pravda“.

„Manau, kad Rusija supranta, kad jei panaudos branduolinį ginklą, JAV smogs atgal ir šis atsakas bus daug galingesnis. Jungtinės Valstijos yra tiek stipresnės už Rusiją, kad paprasčiausiai negali prisiimti šios rizikos“, – sakė M.Rutte.

Jis pridūrė, kad nori, kad Ukraina laimėtų karą, tačiau taktikos pasirinkimas – nuo ​​ko pradėti, ką tiksliai daryti – turėtų būti Kyjivo sprendimas.

„Zuma press“/„Scanpix“/Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte

„Mes negalime to nuspręsti už Ukrainą. Jūs turite laimėti, o mes norime jums padėti – todėl jau dabar padedame teikdami didelę karinę paramą. Tačiau ne man spręsti, ką daryti ir ko nedaryti dėl Krymo. Tai Ukrainos vyriausybės reikalas. Pavyzdžiui, būčiau labai piktas, jei kažkas panašaus atsitiktų Nyderlanduose ir kas nors kitas pasakytų, ar turėčiau grąžinti Fryziją (provincija Nyderlandų šiaurėje. – EP)“, – teigė jis.

Baltųjų rūmų išplatintame pareiškime apie netikėtą JAV prezidento vizitą į Kyjivą teigiama, kad J.Bidenas atvyko į Ukrainos sostinę susitikti su šalies lyderiu Volodymyru Zelenskiu, kad „dar kartą patvirtintų siejančią tvirtą ir neabejotiną įsipareigojimą Ukrainos demokratijai, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“.

„Kai beveik prieš metus Vladimiras Putinas pradėjo invaziją, jis manė, kad Ukraina yra silpna, o Vakarai susiskaldę. Jis manė, kad gali mus pergudrauti. Tačiau jis labai klydo“, – sakoma pareiškime.

Pasak Baltųjų rūmų, susitikimo tikslas yra aptarti JAV paramą Ukrainai.

„Paskelbsiu apie dar vieną svarbios įrangos, įskaitant artilerijos šaudmenis, prieštankines sistemas ir oro erdvės stebėjimo radarus, pristatymą, kuris padės apsaugoti Ukrainos žmones nuo bombardavimo iš oro“.

„CNP“/„startraksphoto“/„Scanpix“ //JAV prezidentas Joe Bidenas

Prezidento pareiškime taip pat atskleidžiama, kad bus pasidalinta informacija apie vėliau šią savaitę paskelbsimas papildomas sankcijas Rusijos elitui ir bendrovėms, kurios bando išsisukti nuo Rusijos karo mašinos arba ją paremti.

Pabrėžiama, kad J.Bidenas taip pat nekantrauja nuvykti į Lenkiją susitikti su prezidentu Andrzejumi Duda ir NATO rytinio flango sąjungininkių lyderiais. 

JAV prezidentas planuoja pasidalinti pastabomis apie tai, kaip Jungtinės Valstijos ir toliau telks pasaulį, kad paremtų Ukrainos žmones ir pagrindines Jungtinių Tautų Chartijoje įtvirtintas žmogaus teisių ir orumo vertybes, kurios vienija visą pasaulį.

Leidinys „The New York Times“ paskelbė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas atvyko į Kyjivą traukiniu nuo sienos su Lenkija. Ukrainos sostinėje jis vaikščiojo kartu su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu ir jiedu aplankė Švento Mykolo Auksakupolio vienuolyną bei pagerbė žuvusiųjų Ukrainos didvyrių atminimą.

Tuo metu sostinėje skambėjo oro pavojaus sirenos. 

Šį vizitą leidinys apibūdino kaip J.Bideno „administracijos ryžto demonstravimą, susidūrus su metus trunkančia Rusijos invazija į šalį“.

„Vizitas Kyjive vyko slaptai dėl saugumo sumetimų, o J.Bidenas išvyko iš Vašingtono be išankstinio perspėjimo po to, kai šeštadienio vakarą su žmona pavakarieniavo restorane. Viešai jau buvo suplanuota, kad J.Bidenas antradienio rytą atvyks į Varšuvą dviejų dienų vizito, o pareigūnai ne kartą neigė, kad yra kokių nors kitų planų, apie kuriuos jie galėtų paskelbti dėl kelionės į Ukrainą.

Iš tiesų, sekmadienį vakare Baltieji rūmai paskelbė viešą pirmadienio tvarkaraštį, kuriame prezidentas vis dar buvo Vašingtone ir vakare išvyko į Varšuvą, nors iš tikrųjų jis jau buvo už pusės pasaulio“, – pranešė „The New York Times“ apžvalgininkai.

Ukrainos naujienų agentūra „Suspilne“ pranešė, kad Į Kyjivą jau atvyko Izraelio parlamento delegacija.

Izraelio ambasadorius Ukrainoje Michaelis Brodskis tviteryje jau pasidalino nuotrauka su Kneseto nariais Kyjivo geležinkelio stotyje.

Tikėtina, kad Izraelio parlamento nariai dalyvaus svarbiame susitikime su Ukrainos sąjungininkais iš Vakarų, apie kurį anksčiau abstrakčiai paskelbė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Kyjive pirmadienį ruošiamasi kai kurių „pagrindinių“ Ukrainos Vakarų partnerių vizitui.

Sostinėje buvo uždarytos kelios gatvės, ypač prie geležinkelio stoties ir JAV ambasados, tačiau Užsienio reikalų ministerija kol kas nepranešė, kas konkrečiai laukia vizito.

„Kol kas laikykime šią paslaptį ir neužbėkime įvykiams už akių. Tikiuosi, kad staigmena, kuri yra rengiama, pavyks. Mums svarbu, kad pirmųjų visiškos agresijos metinių išvakarėse pajustume ir pamatytume ne tik paramą žodžiais, ne tik solidarumą, bet ir didesnę pagalbą, taip pat ir mūsų svarbių, pagrindinių partnerių buvimą Kyjive“, – sakė užsienio reikalų viceministras Andrijus Melnikas.

Pirmadienį ryte Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tviteryje paskelbė, kad asmeniškai nedalyvaus pirmadienį Briuselyje vyksiančiame ES užsienio reikalų tarybos posėdyje, kuriame buvo planuojama aptarti Estijos premjerės pasiūlymą dėl „bendro tiesioginio ginklų ir šaudmenų pirkimo“.

Kyjivo gyventojai socialiniuose tinkluose pasidalino vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip šiuo keliu važiuoja amerikiečių visureigių kolona.

Anksčiau buvo pranešta, kad vasario 20-22 d. kaimyninėje Lenkijoje lankysis JAV prezidentas Joe Bidenas.

Sekmadienį Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni paskelbė, jog pirmadienį lankysis Kyjive, siekdama įgyvendinti savo pažadą aplankyti Ukrainą iki pirmųjų karo metinių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos kariuomenė nekovos už Bachmutą „bet kokia kaina ir kad visi žūtų“. Tai jis sakė interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“.

„Tai nėra itin didelis miestas. Tiesą sakant, kaip ir daugelis kitų miestų Rusijos nuniokotame Donbase. Mums svarbu jį apginti, bet ne bet kokia kaina ir ne tam, kad visi žūtų. Kovosime tol, kol tai turės prasmę. (Jei užimtų Bachmutą) rusai nori toliau į Kramatorską ir Slovjanską, prie Donbaso sienų ir prie Dniepro, jei tik galės. Mes priešinamės, o kol kas rengiame kitą kontrpuolimą“, – sakė V.Zelenskis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karys pozicijose prie Bachmuto

Savo kasdienėje kalboje Ukrainos prezidentas taip pat kalbėjo apie kovas Vuhledare. „Padėtis yra labai sudėtinga. Mes kovojame“, – patikslino jis.

Diena anksčiau Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas taip pat komentavo padėtį Bachmuto kryptimi. „Mes jį giname. Mes neketiname pasitraukti“, – sakė jis laikraščiui „The Times“.

Siekdami užsitikrinti sėkmę mūšio lauke, Baltieji rūmai ragina Ukrainą neatidėlioti savo kontrpuolimo skelbia „Politico“, remdamasis šaltiniais

Publikacijoje pažymima, kad Joe Bideno administracija paragino Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio komandą konsoliduoti savo laimėjimus imantis kontratakų.

„Pasak pareigūnų, Baltieji rūmai taip pat rekomendavo Zelenskio komandai ruoštis puolimui dabar, nes ginklai ir pagalba iš Vašingtono ir Europos teka netrukdomai“, – rašo „Politico“ ir priduria, kad baiminamasi, kad „Ukrainos Europos kaimynių parama gali tapti ribota“.

„Zuma press“/„Scanpix“/JAV lyderis Joe BIdenas

Straipsnyje taip pat pažymima, kad J.Bidenas vyks į Lenkiją susitikti su jos prezidentu Andrzejumi Duda ir NATO vadovais.

Ten jis tikriausiai sutelks dėmesį į būtinybę Vakarams išlikti kelyje su Ukraina.

Tačiau, anot leidinio, nepaisant Ukrainos sėkmių, „Rusija vis dar kontroliuoja beveik 20 procentų Ukrainos teritorijos, o konfliktas peraugo į žiaurų išsekimo karą“.

Pekinas pirmadienį pasmerkė Jungtinių Valstijų teiginius, kad Kinija svarsto galimybę apginkluoti Rusiją jos kare prieš Ukrainą, ir pavadino juos melagingais.

„Nepriimame Jungtinių Valstijų badymo pirštu į Kinijos ir Rusijos santykius, jau nekalbant apie prievartą ir spaudimą“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas eilinėje spaudos konferencijoje ir apkaltino Vašingtoną „melagingos informacijos skleidimu“.

„AFP“/„Scanpix“/Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį pareiškė, kad Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai jos kare prieš Ukrainą, ir perspėjo Pekiną, kad bet koks tiekimas „sukels rimtų problemų“.

„Dabar, remdamiesi turima informacija, nerimaujame, kad jie svarsto galimybę suteikti mirtiną paramą“, – CBS laidai „Face The Nation“ sakė A.Blinkenas.

Paklaustas, ką reikštų „mirtina parama“, jis atsakė, kad „viską – nuo šaudmenų iki pačių ginklų“.

Karo ekspertas Oleksandras Kovalenka įsitikinęs, kad Rusija dar nepradėjo naujo didelio masto puolimo. Jis sako, kad šiuo metu stebime pirmąjį pasiruošimo jai etapą.

Interviu „Obozrevatel“ jis teigė, kad šis pirmasis etapas gali trukti savaitę ar net pusantros. Tačiau jau vasario 24 d., minint visapusės invazijos į Ukrainą metines, puolimo veiksmų suaktyvėjimas gali pasiekti piką.

O.Kovalenka paskelbė apie baisius Kremliaus planus šiai jam reikšmingai datai. Anot jo, bus V.Putino kalba, o Rusija taip pat galės iki tol sukaupti raketų masinei atakai prieš Ukrainą.

„Taigi, jie gali tai sujungti, kad šiems puolamiesiems veiksmams suteiktų daugiau reikšmės. Jei jiems kažkaip pavyks padidinti šio raketos smūgio efektyvumą ir jei jie galės trumpam sugadinti mūsų energetikos infrastruktūrą bei įstumti Ukrainą į tokį laikiną elektros energijos tiekimo nutraukimą, koks buvo rudenį (kelias valandas ar dieną), jie bandys užpildyti informacijos vakuumą“, – sako ekspertas.

Anot jo, Rusijos Federacija nori taip sujungti raketų smūgius, puolimą, V.Putino kalbą, moralinį ir psichologinį spaudimą ukrainiečiams, manipuliacijas dėl to, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos palieka savo pozicijas.

Lenkų ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sakė, kad Lenkija derasi su Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracija dėl JAV karių buvimo šalyje padidinimo.

Kaip pranešė Lenkijos radijas, prieš artėjantį J.Bideno vizitą į Varšuvą M.Morawieckis interviu televizijos CBS laidoje „Face the Nation“ kalbėjo apie JAV karius Lenkijoje: „Mes diskutuojame su prezidento Bideno administracija apie tai, kad jų buvimas taptų nuolatinis ir kad jų skaičius būtų padidintas.“

M.Morawieckis teigė, kad Lenkija yra „labai dėkinga [JAV] ir už tai, kad atsiuntė naujų „Patriot“ sistemų ir kitų labai modernių ginklų bei amunicijos“.

„Reuters“/„Scanpix“/Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis

Interviu CBS M.Morawieckis sakė, kad tikisi, jog prezidentas J.Bidenas savo būsimos kelionės į Lenkiją metu patvirtins bendrą tikslą nugalėti Rusiją Ukrainoje.

„Tikiuosi, kad bus labai tvirtai patvirtintas mūsų atsparumas ir bendros pastangos nugalėti Rusiją Ukrainoje. (...) Tikiu, kad prezidento J.Bideno žodžiai nuramins visą Europą, kad Jungtinės Valstijos yra su mumis šioje kovoje už laisvę ir taiką“, – teigė Lenkijos premjeras.

J.Bidenas antradienį turi atvykti į Lenkiją dviejų dienų vizito, skirto pirmosioms Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą metinėms paminėti.

Šiuo metu Lenkijoje rotaciniu principu dislokuota 11 000 JAV karių.

Praėjusį birželį JAV prezidentas paskelbė, kad jo šalis Lenkijoje įkurs nuolatinę savo kariuomenės V korpuso vadavietę, reaguodama į grėsmes, kylančias iš Maskvos po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Artimiausiu metu tikimasi, kad politinis spaudimas Rusijos kariuomenei padidės, kai bus reikalaujama pademonstruoti kai kurias „pergales“ iki plataus masto karo metinių, tačiau tokių pasisekimų nėra.

Tai teigiama Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos apžvalgoje apie karą Ukrainoje vasario 20 d.

Žvalgybos analitikai pastebi, kad Rusijos kariai bando veržtis keliomis kryptimis rytuose: prie Vuhledaro, Kreminos srityje ir prie Bachmuto.

Tuo pat metu rusai patiria didelių nuostolių, ypač prie Bachmuto ir Vuhledaro. „Ypač vadinamoji elitinė 155-oji brigada ir 40-oji jūrų pėstininkų brigada patyrė labai didelių nuostolių Vuhledare“, – pažymima apžvalgoje.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nuomone, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas be reikalo gaišta laiką bandymams užmegzti dialogą su Vladimiru Putinu.

Italų laikraščio „Corriere della Sera“ korespondentas V.Zelenskio paklausė, ar jis sutinka su E.Macrono pozicija, kad Rusiją „reikia nugalėti, bet ne sutriuškinti“ ir kad reikia palikti dialogo su Rusijos lyderiu galimybę.

„Tai būtų nenaudingas dialogas; iš tikrųjų Macronas be reikalo gaišta laiką. Aš padariau išvadą, kad ne mūsų jėgoms pakeisti Rusijos poziciją. Jei jie nusprendė izoliuotis svajonėje apie senosios sovietinės imperijos atkūrimą, mes nieko dėl to negalime padaryti“, – sakė ukrainiečių prezidentas.

Prancūzija yra pažadėjusi palaikyti nuo Rusijos besiginančią Ukrainą tiek, kiek reikės.

„Reuters“/„Scanpix“/Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Rusijai beveik prieš metus įsiveržus į savo provakarietišką kaimynę, E.Macronas dažnai skambindavo V.Putinui ir tvirtindavo, kad taip bando padėti surengti derybas. Prancūzijos lyderis taip pat ragino „nežeminti Rusijos“.

Gegužę V.Zelenskis sakė, kad Prancūzijos prezidentas siūlė jam padaryti Rusijai teritorinių nuolaidų.

Šią žiemą E.Macronas pareiškė, kad Rusijai per derybas reikės suteikti „saugumo garantijų“. Šis jo pareiškimas sutrikdė vyriausybes Europoje.

Šeštadienį paskelbtame interviu E.Macronas teigė norintis, kad Rusija būtų nugalėta kare su Ukraina, bet ne sutriuškinta. Jis kalbėjo grįžęs iš Miuncheno saugumo konferencijos, kur paragino sąjungininkus aktyviau remti Ukrainą ir sakė, kad Prancūzija yra pasirengusi užsitęsusiam konfliktui.

Per pastarąją parą ukrainiečių pajėgoms pavyko nukauti 820 rusų karių, skelbiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

Skaičiuojama, kad iš viso nukauta jau daugiau nei 143 tūkst. rusų.

Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė priešo atakas trijuose regionuose ir smogė 20 okupantų susitelkimo vietų.

„Priešas ir toliau pagrindines pastangas skiria puolamosioms operacijoms vykdyti Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Šachtarsko kryptimis“, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabas.

Artėjant žiemai Lietuva ruošėsi karo pabėgėlių iš Ukrainos bangai, tačiau šios prognozės nepasitvirtino.

Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad iš viso nuo karo pradžios į Lietuvą atvyko apie 74,3 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių.

Pastaruoju metu vidutiniškai per parą atvyksta apie 50 pabėgėlių, per savaitę – iki trijų šimtų. Šie rodikliai yra mažesni nei rudenį, rodo oficiali statistika.

Lietuva prieš kelis mėnesius kaupėsi įtemptesniems scenarijams, reaguodama į Rusijos vykdomų išpuolių prieš Ukrainos energetinę infrastruktūrą šalyje keliamą humanitarinę krizę.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje kur su kolegomis aptars dešimtąjį Bendrijos sankcijų Rusijai paketą, amunicijos tiekimą Ukrainai.

Kaip nurodo Užsienio reiklų ministerija, ES užsienio reikalų ministrai aptars ES paramą Ukrainai, vasario 3 dieną vykusio ES-Ukrainos viršūnių susitikimo rezultatus, Ukrainos rekonstrukcijos ir energetinio atsparumo stiprinimo klausimus, su karo metinėmis susijusius aspektus.

ES svarsto galimybę Rusijai ir kai kurioms trečiosioms šalims, tiekiančioms Maskvai prekes, Kremliaus naudojamas savo kariams Ukrainoje remti, įvesti naują sankcijų paketą, kurio bendra suma siektų 11 mlrd. eurų.

„Reuters“/„Scanpix“/Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šią savaitę teigė, kad 27 ES valstybių narių svarstomu paketu konkrečiai siekiama atimti iš Rusijos galimybę gauti jai reikalingą karinę įrangą, kurios ji negali gauti niekur kitur.

Į jį taip pat įtraukti pasiūlymai įvesti sankcijas septyniems Irano subjektams. Taip siekiama užkirsti kelią Rusijai naudoti iranietiškus dronus taikantis į Ukrainos civilinę infrastruktūrą.

Tikimasi, kad jis bus aptartas per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą ir galutinai patvirtintas iki vasario 24-osios, kai bus minimos pirmosios Rusijos invazijos į Ukrainą metinės.

Tikimasi, kad ministrai pradės diskusijas, ieškant būdų, kaip bendrai pirkti ginklų ir šaudmenų Ukrainai. Savo ruožtu, Estija pateikė pasiūlymą, kad šalių blokas į bendrą fondą įneštų dar 4 mlrd. eurų ir nupirktų Ukrainai 1 mln. 155 mm kalibro sviedinių.

Anot Naujienų agentūros AFP, keletas Europos diplomatų teigė, kad tokiam pasiūlymui iš esmės buvo pritarta, tačiau artimiausiomis savaitėmis bus dirbama toliau, siekiant parengti konkretų planą.

Taryboje dalyvaus ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Užsienio reikalų ministrų tarybos paraštėse G.Lansbergis taip pat susitiks su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Taryboje taip pat numatoma aptarti situaciją Afganistane bei Klimato ir energetikos diplomatiją, tarsis dėl veiksmus 2023 metais.

„Talibano vyriausybei uždraudus Afganistano moterims dirbti tarptautinėse ir vietos nevyriausybinėse organizacijose, kartu su Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotoja Amina Mohammed ministrai aptars humanitarinę krizę Afganistane ir galimybes toliau teikti humanitarinę paramą pažeidžiamiausioms grupėms“, – teigiama Užsienio reiklų ministerijos pranešime.  

Tarybos paraštėse numatyta ES užsienio reikalų ministrų diskusija su Moldovos užsienio reikalų ministru Nicu Popescu.

Prieš Užsienio reikalų tarybą įvyks Lietuvos ir Lenkijos inicijuotas neformalus ES užsienio reikalų ministrų susitikimas su Rusijos opozicijos atstovu Garry Kasparovu.

Šiuo metu vyksta pagrindinis Rusijos puolimo operacijų etapas Luhansko srityje, o Rusija greičiausiai neturi pakankamai nepanaudotų rezervų, kad šią žiemą galėtų smarkiai padidinti puolimo mastą ar intensyvumą, naujausioje karo apžvalgoje teigia Karo studijų instituto (ISW) ekspertai.

Rusijos įprastinės sausumos pajėgos paprastai dislokuojamos ir kovoja įprastomis doktrininėmis sudėtimis ir vienetais, o ne bataliono taktinėmis grupėmis ar kitomis struktūromis, atkreipė dėmesį Karo studijų institutas.

Pastebėta, kad nėra kelių svarbiausių tankų dalinių, o tai rodo, kad Rusijos kariuomenei ir toliau sunkiai sekasi pakeisti per ankstesnes nesėkmingas puolamąsias operacijas prarastą karinę įrangą, ypač tankus.

„Rusijos pajėgos beveik neabejotinai vis dar turi tam tikrų atkurtų mechanizuotų dalinių rezerve, tačiau mažai tikėtina, kad šių ribotų rezervų panaudojimas Luhansko srities fronto linijoje iš esmės pakeistų vykstančio puolimo eigą“, – rašoma kasdienėje karo apžvalgoje.

Labai tikėtina, kad Rusijos puolimas kurį laiką dar tęsis ir gali laikinai įgauti pagreitį, kai bus panaudoti paskutiniai rezervai – jei jie bus panaudoti – tačiau greičiausiai nebus pasiekta reikšmingų laimėjimų.

Rusijos tankų nuostoliai šiame kare buvo milžiniški – jų vertė prilygsta maždaug 16 tankų pulkų, o tai greičiausiai trukdo Rusijai greitai atkurti tankų dalinius, pažymėjo JAV analitikai.

Naujausi žvalgybos vertinimai, kuriuos pateikė Nyderlandų atviro šaltinio tyrimų organizacija „Oryx“ ir Didžiosios Britanijos Tarptautinis strateginių studijų institutas (IISS), aiškiai indikuoja šiuos nuostolius.

Vienam tankų pulkui reikia šiek tiek mažiau nei 100 tankų, taigi dviem tankų pulkams atkurti iš naujo reikėtų 200 tankų, kurių Rusijos ginkluotosios pajėgos, atrodo, neturi tinkamų.

Tankų praradimas taip pat turi įtakos motorizuotųjų šaulių junginių gebėjimui veiksmingai veikti, tačiau motorizuotiesiems šaulių daliniams reikia mažiau tankų ir jie gali geriau išnaudoti didelį kiekį santykinai neapmokytos karinės jėgos, kurią sukėlė skubota Rusijos rezervo mobilizacija.

Tačiau dėl atkurtų tankų pulkų ir brigadų nebuvimo Rusijos sausumos pajėgos netenka tokio smūgio, kokio reikia, kad būtų galima padaryti ir panaudoti operaciškai reikšmingus proveržius – tai gali paaiškinti, kodėl iki šiol ginkluotosioms pajėgoms nepavyko padaryti nė vieno proveržio, situaciją fronto linijose komentavo Karo studijų instituto ekspertai.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kovotojai prie Vuhledaro

Kiti pagrindiniai ISW ataskaitos akcentai:

• Ukrainos Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto narys Fediras Venislavskis pareiškė, kad Rusijos pajėgos jau dislokavo visus savo kovinės parengties dalinius prie fronto linijos Luhansko ir Donecko srityse bei dalyje Zaporižios srities
• Pranešama, kad Ukrainos pajėgos iki balandžio mėnesio galės dislokuoti tik 50 Vakarų šalių suteiktų tankų fronto zonose iš žadėtų 320 tankų
• Rusijos URM melagingai teigė, kad Ukrainos pareigūnai rengia radiologinį netikrą išpuolį, siekdami apkaltinti Rusiją pažeidus Branduolinės saugos konvenciją
• Rusijos tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas teigė, kad baigtas 2022 m. spalio 10 d. sprogimo ant Kerčės sąsiaurio tilto Kryme tyrimas įrodo, jog Ukrainos specialiosios tarnybos suplanavo ir įvykdė teroristinį išpuolį
• Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas į šiaurės vakarus nuo Svatovės ir netoli Kreminos. Teigiama, kad Ukrainos pajėgos stiprina fronto pozicijas į vakarus ir šiaurės vakarus nuo Kreminos
• Rusijos pajėgos greičiausiai užsitikrino nedidelius laimėjimus šiauriniuose Bachmuto priemiesčiuose ir rytiniuose miesto pakraščiuose
• Pranešama, kad Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas vakariniame Donecko miesto pakraštyje ir aplink Vuhledarą
• Krymo okupacinio parlamento vadovas Vladimiras Konstantinovas pareiškė, kad Krymo okupacinės valdžios pareigūnai nacionalizavo dešimčių milijardų rublių (mažiausiai 10 mln. JAV dolerių) vertės Ukrainos turtą ir planuoja lėšas, gautas pardavus turtą, panaudoti Ukrainoje kovojančioms Rusijos pajėgoms remti
• Pranešama, kad Rusijos bepiločių orlaivių gamintojas „Lancet“ ir koncerno „Kalašnikov“ dukterinė įmonė, kilus ginčams dėl galimybės naudotis jos patalpomis, gamina bepiločius orlaivius viešoje pirtyje, o tai paskatino kitus Rusijos bepiločių orlaivių gamintojus paraginti masiškai surinkinėti bepiločius orlaivius, nepaisant to, kad nėra tinkamų patalpų
• Ukrainos kariuomenės pareigūnai pranešė, kad Rusijos pajėgos dėl logistikos problemų negali remontuoti modernizuotų priešlėktuvinių raketų sistemų S-300 netoli fronto linijos ir turi perkelti šias sistemas į gamyklas Rusijoje