„NATO, kokioje padėtyje dabar yra, negalėtų sėkmingai apginti savo labiausiai pažeidžiamų narių teritorijos“, – skelbiama „RAND Corporation“ tyrime, kurio metu buvo analizuoti įvairūs karo scenarijai. Visą jį anglų kalba galite skaityti čia.
2014–2015 m. specialistai modeliavo įvairius scenarijus, per kuriuos rusų pajėgos Taline ar Rygoje atsidurtų per 36–60 valandų. JAV ir Baltijos šalių kariai (taip pat ir amerikiečių karinės oro pajėgos) šiuose karo žaidimuose nesugebėdavo sustabdyti mechanizuotų Rusijos dalinių ir patirdavo didelių žmogiškųjų nuostolių.
Tyrime teigiama, kad atgimstanti ir neprognozuojama Rusija užklupo miegančią NATO. Rusija išlaidas karinėms reikmėms didina jau kelerius metus. Jeigu Kremlius savo kariuomenę pasiųstų į Baltijos šalis, JAV ir sąjungininkėms pritrūktų karių, tankų ir šarvuočių, kad pristabdytų Rusijos pajėgas, teigiama Davido Shlapako ir Michaelio Johnsono ataskaitoje.
„Toks greitas pralaimėjimas paliktų NATO su labai mažai pasirinkimų – ir jie visi būtų blogi“, – rašoma ataskaitoje.
Pirmasis kelias – JAV ir kitos NATO narės galėtų mėginti surengti kruviną kontrataką, tačiau to baigtis būtų dramatiška – Maskva tikriausiai tai įvertintų kaip tiesioginę grėsmę savo šalies saugumui.
Antrasis variantas – prisiminti Šaltąjį karą ir pagrasinti dideliu kerštu, įskaitant ir branduolinių ginklų panaudojimą.
Trečiasis – pripažinti bent jau laikiną pralaimėjimą, kad NATO – bedantė, ir pradėti naują Šaltąjį karą su Maskva.
Tačiau karo žaidimai parodė, kokių prevencinių veiksmų turėtų imtis JAV ir sąjungininkės Europoje, kad užkirstų kelią tokiems katastrofiškiems padariniams Baltijos pakrantėje ir parodytų Maskvai, kad ji nepasiektų lengvos pergalės.
Maždaug septynių brigadų, įskaitant tris sunkiosios ginkluotės brigadas, kurias paremtų karinės oro pajėgos ir artilerija, užtektų, kad Rusijai Baltijos šalių nepavyktų greitai užimti. Papildomos pajėgos kainuotų 2,7 mlrd. JAV dolerių per metus.
Ataskaita paskelbta antradienį – tą pačią dieną, kai JAV gynybos ministras Ashas Carteris atskleidė planus didinti JAV karinį biudžetą Europai ir į Rytų Europą siųsti papildomų pajėgų.
NATO pėstininkai beveik visais atvejais net negalėdavo sėkmingai atsitraukti ir būdavo sunaikinti vietoje.
A.Carteris paskelbė, kad Jungtinių Valstijų gynybos biudžetas Europai kitais metais sieks 3,4 mlrd. JAV dolerių (3,1 mlrd. eurų). 2016 metų biudžete ši eilutė sudaro 789 mln. dolerių (725 mln. eurų).
Šiuo metu Jungtinės Valstijos kiekvienoje Baltijos šalyje dislokuoja po rotacinę kuopą karių ir kuopai skirtą sunkiąją karinę techniką.
Davidas Ochmanekas iš „RAND Corporation“ tokius Pentagono pasiūlymus vadina svarbiu žingsniu ir drąsinančiu ženklu, tačiau visgi dar reikia daug padaryti, kad būtų sustiprinta NATO gynyba.
JAV prezidentas Barackas Obama 2014 m. Taline pažadėjo, kad Baltijos šalys bus ginamos. „Jūs buvote praradę savo nepriklausomybę. Su NATO jūs jos niekada neprarasite“, – sakė jis.
Tačiau „RAND Corporation“ ataskaitoje teigiama, kad nei JAV, nei kitos NATO narės nėra pasirengusios išpildyti prezidento žodžių.
Siena, kuri skiria Baltijos šalis nuo Rusijos ir Baltarusijos, yra maždaug tokio pat ilgio, kaip ta, kuri skyrė Vakarų Vokietiją nuo Varšuvos pakto valstybių Šaltojo karo metais. Tačiau tuomet NATO buvo dislokavusi dideles pajėgas palei sieną – buvo daugiau nei 20 divizijų su tankais ir artilerija.
Dabar NATO valstybėse tankų yra mažai, ir jie toli vienas nuo kito. Ataskaitoje pažymima, kad, pavyzdžiui, Vokietijos tankų arsenalas po Šaltojo karo sumažėjo nuo 2,2 tūkst. iki 250.
Jungtinių Valstijų gynybos biudžetas Europai kitais metais sieks 3,1 mlrd. eurų.
Baltijos šalyse esant tik lengvųjų pėstininkų daliniams, Rusija ir toliau gausina savo pajėgas Kaliningrado srityje, planuoja karinę oro bazę Baltarusijoje.
Karo žaidimų analitikai atkreipė dėmesį, kad JAV ir NATO trūksta transporto priemonių bei ginkluotės, kad įveiktų Rusijos pajėgas, turinčias galingus mechanizuotus ir tankų dalinius. NATO taip pat trūksta priešlėktuvinės artilerijos, kuria būtų atbaidyti Rusijos karo lėktuvai.
„NATO pėstininkai beveik visais atvejais net negalėdavo sėkmingai atsitraukti ir būdavo sunaikinti vietoje“, – teigiama ataskaitoje.
Nors nėra aišku, ar daugiau karių ir ginkluotės atsiuntimo pakaktų, kad Rusija būtų atbaidyta nuo mėginimo pulti Baltijos šalis, dabartinė NATO silpna pozicija aiškiai nėra įtikinimas atbaidymas, teigiama ataskaitoje, o stiprindama savo gynybą NATO pasiųstų žinią Maskvai.
