„Jemeno ginkluotosios pajėgos surengė (...) karinę operaciją prieš du su sionistiniu dariniu susijusius laivus“, – sakoma pareiškime, kuriame pirmasis laivas įvardijamas kaip „Swan Atlantic“, o antrasis – kaip „MSC Clara“.
Husių sukilėliai, kurie kontroliuoja didelę Jemeno dalį, bet nėra pripažinti tarptautiniu mastu, sako, kad taikosi į laivybą, norėdami daryti spaudimą Izraeliui per jau du mėnesius trunkantį karą su palestiniečių „Hamas“ kovotojais Gazos Ruože.
Penkios stambios laivybos įmonės, tarp jų dvi didžiausios pasaulyje, pranešė, kad nukreipia savo laivus iš Raudonosios jūros.
Pirmadienį britų naftos milžinė BP tapo naujausiai sustabdžiusia tranzitą.
Pareiškime husiai pažadėjo „ir toliau neleisti visiems į Izraelio uostus plaukiantiems laivams (...) plaukioti Arabų ir Raudonojoje jūrose“, kol į Gazos Ruožą bus įleista daugiau maisto ir vaistų.
Tačiau laivo „Swan Atlantic“ savininkė, Norvegijos bendrovė „Inventor Chemical Tankers“, pareiškime nurodė, kad laivas iš Prancūzijos į Reunjono salą gabeno biokuro žaliavas.
Ji teigė, kad laivas nesusijęs su Izraeliu, o jį valdė Singapūro įmonė. Pareiškime priduriama, kad indų tautybės įgulos nariai nenukentėjo, o laivas patyrė tik nedidelę žalą.
„Šiuo metu įgulai ir laivui padeda JAV karinis jūrų laivynas ir jie bus nugabenti į saugią vietą, saugomi karinių jūrų pajėgų“, – sakoma pranešime.
Pirmadienio išpuolis įvyko tuo metu, kai Pentagono vadovas Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) lankėsi Bahreine, JAV karinio jūrų laivyno 5-osios flotilės bazėje. Jis išvyko į kelionę po Artimuosius Rytus, kurios metu taip pat lankysis Katare.
Menamoje jis turi aptarti „JAV pastangas suburti daugiašales koalicijas, kurios reaguotų į agresiją jūroje, keliančią grėsmę laivybai ir pasaulio ekonomikai“, sakoma savaitgalį paskelbtame Pentagono pranešime.
Šeštadienį JAV eskadrinis minininkas Raudonojoje jūroje numušė 14 dronų, paleistų iš sukilėlių kontroliuojamų Jemeno teritorijų, pranešė JAV kariuomenė.
Jungtinės Karalystės vyriausybė pranešė, kad vienas jos minininkas taip pat numušė, kaip įtariama, toje vietovėje buvusį atakos droną.
Sukilėlių atstovas spaudai Mohammedas Abdul Salamas (Mohamedas Abdul Salamas) sakė, kad neutralusis Omanas ėmėsi tarpininkavimo pastangų, kad būtų apsaugota šiuo vandens keliu plaukiojantys laivai.
„Remiant mūsų broliams iš Omano Sultonato, toliau bendraujame ir diskutuojame su keliomis tarptautinėmis šalimis dėl operacijų Raudonojoje ir Arabijos jūrose“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“.
Karas Gazos Ruože prasidėjo, kai spalio 7 dieną jį valdantys „Hamas“ kovotojai surengė precedento neturintį išpuolį prieš Izraelį, per kurį žuvo apie 1 140 žmonių ir apie 250 buvo pagrobta, remiantis oficialiais Izraelio duomenimis.
Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad dėl Izraelio karinio atsako žuvo daugiau kaip 19 450 žmonių, daugiausia moterų ir vaikų.