Husiai – įtakingos ginkluotos gentys, kariaujančios su Suado Arabijos palaikoma Jemeno vyriausybe – atsisakė išvykti iš jų pajėgų kontroliuojamos sostinės, kol JT neįvykdys sukilėlių pažadų, įskaitant garantiją, kad jų delegacijai bus leista saugiai sugrįžti į Saną.
Pirmosios nuo 2016-ųjų taikos derybos turėjo prasidėti ketvirtadienį, bet buvo atidėtos.
Husių Aukščiausioji revoliucijos taryba penktadienį pareiškė „vis labiau įtarianti, kad koalicija ketina įžeisti“ sukilėlius.
Taryba apkaltino Saudo Arabijos vadovaujamą koaliciją, padedančią vyriausybei kovoti su husiais, planavus sulaikyti sukilėlių delegaciją Džibutyje, kur turėjo pakeliui į Ženevą nusileisti jų lėktuvas.
Savo pareiškime, išplatintame per susirašinėjimo programėlę „Telegram“, husių lyderiai pažėrė įtarimų, kad galėtų pasikartoti 2016-ųjų situacija, kai dėl oro blokados žlugo 108 dienų trukusios derybos Kuveite, o sukilėlių delegacija trims mėnesiams įstrigo Omane.
Saudo Arabijos vadovaujama koalicija kontroliuoja Jemeno oro erdvę, o Sanos tarptautinis oro uostas jau kelerius metus beveik nenaudojamas.
Irano remiami husiai ir Jemeno vyriausybė kaltina vieni kitus nenoru bendradarbiauti ir derybų vilkinimu.
Ketvirtadienį husiai pareiškė, kad siųs savo delegaciją į Ženevą tik tuo atveju, jei Jungtinės Tautos garantuos, kad ji galės saugiai sugrįžti į Saną.
Husiai taip pat reikalauja, kad būtų leista evakuoti jų sužeistus kovotojus iš Sanos į Omaną.
Tuo tarpu Saudo Arabija ir jos sąjungininkai teigia, kad leidžia sukilėliams išskristi ir apkaltino husius nenoru taikytis.
Jemeno premjeras Ahmedas bin Dagheras ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad sukilėliai „nesupranta jokios kitos kalbos, išskyrus jėgą“ ir „naudojasi derybomis, kad gautų daugiau ginklų“.
Nuo Saudo Arabijos ir jos sąjungininkų įsikišimo į Jemeno konfliktą 2015-aisiais šalyje žuvo beveik 10 tūkst. žmonių. Padėtį Jemene JT vadina pasaulio sunkiausia dabartine humanitarine krize.
