Jerevanas pakėlė rankas
Tarptautinė bendruomenė pripažįsta, kad Kalnų Karabachas yra Azerbaidžano dalis, nepaisant to, kad jame dominuoja armėnai.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo įsiplieskus kruvinam karui vietos armėnai išstūmė Azerbaidžano pajėgas ir paskelbė nepriklausomybę, kurios niekas nepripažino. Tačiau už vietos armėnų visuomet stovėjo Jerevanas, nes didelė šios šalies politikos ir verslo elito dalis buvo kilusi iš Kalnų Karabacho.
Daug dešimtmečių armėnai itin didžiavosi savo pergalėmis Kalnų Karabache prieš esą daug gausesnį ir geriau ginkluotą priešą, tačiau prieš keletą metų viskas dramatiškai pasikeitė.
Per 2020-ųjų karą Turkijos visapusiškai remiamas Azerbaidžanas sutriuškino Kalnų Karabacho ir Armėnijos pajėgas, kurios kliovėsi Rusijos parama ir ginkluote.
Azerbaidžanas atsiėmė didelę dalį Kalnų Karabacho ir užblokavo Lačino koridorių, vienintelį kelią, kuriuo iš Armėnijos Kalnų Karabachą, armėnų vadinamą Arcachu, galėjo pasiekti ir humanitarinė, ir karinė parama.
Dabar užteko tik paros, kad Kalnų Karabacho separatistai kapituliuotų. Jie neturėjo vilties iš niekur sulaukti paramos, negalėjo papildyti nei ginkluotės, nei amunicijos.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pabrėžtinai laikėsi nuošalyje ir kritikavo tuos, kurie bando Armėniją įtraukti į karą su Azerbaidžanu. Kalnų Karabache dislokuoti Rusijos taikdariai nesikišo. Separatistų pajėgos per parą buvo taip apdaužytos, kad priešintis nebeliko prasmės. Arcacho vadovybė sutiko su Baku derėtis dėl ateities Azerbaidžano sudėtyje.
Įniršis ir neviltis
Jerevano centre prie parlamento ir Vyriausybės pastatų jau antrą vakarą tęsiasi daugiatūkstantinės protesto akcijos, kurių dalyviai reikalauja premjero Nikolo Pašiniano atsistatydinimo, nes mano, jog jo politika privedė prie Kalnų Karabacho praradimo.
