Jis prievartavo 12 metų mergaitę. Jį pagerbė statula

Pastebima, kad tai jau ne pirmas kartas, kai bandymai supurtyti status quo pasitinkami užsispyrėliška vis dar labai patriarchališkos Italijos visuomenės reakcija, o žmonės vis dar alergiški kalboms apie diskriminaciją ir nelygybę – ar apie rasę, ar apie lytį būtų kalbama.

Taip jau buvo 2018 metais, kai italai masiškai tyčiojosi ir juokėsi iš tautietės aktorės Asios Argento, kuri aktyviai dalyvavo #MeToo kampanijoje prieš Harvey Weinsteiną, bet buvo pati apkaltinta seksualiai išnaudojusi jauną aktorių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Asia Argento

Šį kartą instinktyvi reakcija – skubėti į pagalbą I.Montanelli, nors priežastys, kodėl piktinamasi žurnalisto, kuris mirė 2001 metais, sulaukęs 92-ejų, statula, išties svarios.

Išsinuomojo mergaitę

I.Montanelli dvejus metus tarnavo kariuomenėje ir dalyvavo Antrajame Italijos-Etiopijos kare praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje.

Jis pats yra prisipažinęs, kad Afrikoje buvo nusipirkęs ar „išsinuomojęs“ jauną eritrėjietę mergaitę. Jos tėvui italas atseikėjo 350 lirų, arklį ir šautuvą. Mergaitei, kurios vardas buvo arba Desta, arba Fatima, tuo metu buvo 12 ar 14 metų.

Ir pats I.Montanelli ilgame, iki smulkmenų skausmingame rašinyje 2000 metais šią mergaitę vadino „romiu gyvuliuku“. Jos kvapas vyrui buvo šlykštus, o subjaurotos jos genitalijos „priešinosi aistrai“ – esą sueitis tapo įmanoma tik grubiai įsikišus mergaitės motinai.

„Scanpix“ nuotr./Indro Montanelli

I.Montanelli niekada neparodė, kad gailisi dėl tokio jaunystės pirkinio. 1969 metais, duodamas interviu, jis atmetė bet kokią kritiką ir pareiškė, kad „Afrikoje tiesiog kitokios tradicijos“.

Tačiau žinią apie dažus ant I.Montanelli statulos Italijoje pasitiko siaubas – tokia akcija buvo pasmerkta. O labiausiai reiškėsi tie, kurių balsai vis dar garsiausi – vidutinio amžiaus ir seni vyrai. Būtent jie Italijoje turi daugiausia galios ir įtakos žiniasklaidoje.

Šie vyrai – tai galbūt nė nenuostabu – purtosi vien nuo minties, kad nuomonę dėl to, kas turėtų būti šlovinami statulomis, gali reikšti ir moterys bei etninės mažumos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Subjaurota Indro Montanelli statula Milane

„Pribloškia, kai matai, kaip jie skuba sumenkinti ne tik elgesį su „išsinuomota“ mergaite, bet ir nuomonę, kuri nesutampa su jų.

O juk šis išpuolis prieš statulą buvo įvykdytas tik po to, kai paaiškėjo, kad vietos pareigūnai ignoruoja aktyvistų prašymus pašalinti paminklą“, – tvirtina garsi italė feministė Giulia Blasi.

Ar tikrai mylėjo demokratiją?

Ji taip pat pastebėjo, kad Italijos žiniasklaida, šiaip incidentui skyrusi išties nemažai dėmesio, taip ir nesugalvojo pabendrauti su kolegomis iš Afrikos – koncentruotasi tik į statulos subjaurojimą.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Subjaurota Indro Montanelli statula Milane

Antai dienraščio „Corriere della Sera“ skiltininkas Beppe Severgnini mergaitės nusipirkimą ir prievartavimą pavadino tiesiog „vedybomis su vietine, su kuriomis Montanelli sutiko“.

O „Il Fatto Quotidiano“ redaktorius Marco Travaglio, save laikantis I.Montanelli mokiniu, leido sau šio žurnalisto santykius su eritrėjiete mergaite pavadinti įrodymu, kad I.Montanelli – antirasistas.

„WikiLeaks“ 2015 metais paskelbtame 1978-ųjų pranešime JAV diplomatai pranešė, kad I.Montanelli rašė, jog Italijai tiktų „Pinocheto stiliaus“ diktatūra.

Galiausiai Milano centro kairiųjų pažiūrų meras Giuseppe Sala pavadino I.Montanelli „didžiu žurnalistu, kovojusiu už spaudos laisvę“. Šaltojo karo metu Italijoje veikusios „Raudonosios brigados“ iš tiesų taikėsi į šį žurnalistą – kartą jam buvo šauta į kojas.

„Ko mes prašome iš žmonių, kuriuos pasirenkame įamžinti statulomis? Ar jie turi būti be nuodėmės?“ – klausė G.Sala.

„Scanpix“ nuotr./Subjaurota Indro Montanelli statula Milane

Panašiai kalbėjo ir įtakingas technokratas, buvęs Tarptautinio valiutos fondo Fiskalinių reikalų departamento direktorius Carlo Cottarelli: „Tai, ką Montanelli padarė prieš 90 metų, nepateisina atakos prieš jo statulą. Tai paminklas italui, kuris mylėjo laisvę, demokratiją, nepriklausomą mintį ir sąžiningumą.“

Tiesa, G.Blasi iškart pastebėjo, kad I.Montanelli demokratijos nevertino taip, kaip mano jo gynėjai.

Antai „WikiLeaks“ 2015 metais paskelbtame 1978-ųjų pranešime JAV diplomatai pranešė, kad I.Montanelli rašė, jog Italijai tiktų „Pinocheto stiliaus“ diktatūra – esą tokia santvarka būtų geresnė nei krikščionių demokratų ir komunistų koalicija.

„Dažnai prieštaringos Montanelli pažiūros niekada nebuvo kruopščiai išnagrinėtos. Niekas nėra metęs šešėlio jo kaip solidaus, pagarbos verto profesionalo įvaizdžiui. Šiandieninių debatų tonas leidžia manyti, kad situacija nesikeis“, – teigia G.Blasi.