Be kita ko, pagal naują Jungtinės Karalystės ir Vokietijos gynybos paktą, vokiški povandeninius laivus medžiojantys lėktuvai patruliuos Šiaurės Atlante iš bazės Škotijoje.
Susitarimas sudarytas tęsiantis plataus masto karui, prasidėjusiam 2022-ųjų vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ir Ukrainai bei jos sąjungininkėms Europoje nerimaujant dėl lapkritį vyksiančių JAV prezidento rinkimų rezultatų.
JK gynybos sekretorius Johnas Healey sakė, kad būtinybė Europai stiprinti savo saugumą, o Londonui vaidinti svarbesnį vaidmenį NATO „yra varomoji jėga, lemianti mūsų gynybos strategiją, orientuotą pirmiausia į NATO, ir JK santykių su Europa atnaujinimą“.
„Pavojingesniame pasaulyje sąjungininkai yra mūsų strateginė stiprybė, todėl privalome kartu nuveikti daugiau“, – sakė J. Healey Londone vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo kartu su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistorius.
Pagal šį susitarimą vokiečių povandeninių laivų ieškantys lėktuvai turėtų periodiškai skraidyti iš Škotijos karinės bazės ir patruliuoti Šiaurės Atlante. Sąjungininkės glaudžiau bendradarbiaus saugodamos itin svarbius povandeninius kabelius Šiaurės jūroje.
Abi šalys teigia, kad taip pat bendradarbiaus siekdamos teikti pirmenybę ilgo nuotolio smogiamųjų ginklų, galinčių nuskrieti toliau nei britų raketos „Storm Shadow“, kūrimui. Vokietijos gynybos milžinė „Rheinmetall“ taip pat turėtų atidaryti gamyklą, kurioje bus gaminamos artilerijos ginklų vamzdžiai iš britiško plieno.
Pasak pareigūnų, šis paktas reikš, kad britų ir vokiečių pajėgos, įsipareigojusios NATO Estijoje ir Lietuvoje, glaudžiau treniruosis ir veiks kartu, užtikrindamos, kad „sausumos pajėgos rytiniame NATO flange išliktų stipri atgrasymo priemonė ir prireikus būtų pasirengusios kovoti ir laimėti“.
Tikimasi, kad JK ir Vokietija taip pat bendradarbiaus kuriant naujus sausumos ir oro dronus.
„Negalime saugumo Europoje laikyti savaime suprantamu dalyku, – teigė B. Pistorius. – Rusija kariauja prieš Ukrainą, labai didina ginklų gamybą ir ne kartą surengė hibridinių atakų prieš mūsų partnerius Rytų Europoje.
Šiuo „susitarimu parodome, kad NATO sąjungininkės suprato, ko reikia šiais laikais, ir yra pasiryžusios stiprinti savo atgrasymo ir gynybos pajėgumus“, pažymėjo jis.
