Jungtinė Karalystė ir kitos Didžiojo septyneto (G-7) šalys šią savaitę perspėjo Maskvą dėl „rimtų pasekmių“, jei Rusija įsiverš į Ukrainą, tačiau ministras pirmininkas Borisas Johnsonas penktadienį pareiškė, kad bus ieškoma „diplomatinių ir ekonominių“ būdų, kaip atremti „Rusijos agresiją“.
„Ukraina nėra NATO narė, todėl mažai tikėtina, kad kas nors siųstų karius į Ukrainą ir mestų iššūkį Rusijai“, – šią savaitę žurnalui duotame interviu teigė B.Wallace'as.
„Neturėtume klaidinti žmonių, kad siųsime karius. Ukrainiečiai tai žino“, – pridūrė jis.
B.Wallace'o teigimu, Britanija gali padėti Ukrainai „didinti pajėgumus“ ir pridūrė, kad „griežtos ekonominės sankcijos“ yra labiausiai tikėtina atgrasymo priemonė.
Jis užsiminė ir apie galimybę atjungti Rusiją nuo tarptautinio mokėjimų tinklo SWIFT.
Vakarai teigia, kad Maskva sutelkė apie 100 tūkst. karių prie sienos su Ukraina, kuri nuo 2014 metų kovoja su prorusiškais separatistais Donbase, tačiau kol kas nežino, ar V.Putinas priėmė sprendimą įsiveržti.
„Nesame tikri, kad jis priėmė sprendimą, bet vis dėlto jo veiksmai ir karinis pasirengimas tai rodo... Manau, kad visi turėtume sunerimti“, – kalbėjo B.Wallace'as.
V.Putinas neigia, kad jo šalis planuoja ataką ir kaltina NATO įtampos kurstymu bei reikalauja „teisinių garantijų“, kad Aljansas nesiplės į rytus.
