Jungtinės Karalystės vyriausybei anksčiau šį mėnesį pristačius Šiaurės Airijos protokolo įstatymo projektą, ES pažadėjo imtis teisinių veiksmų.
Briuselis sako, kad 2019 metais su ministro pirmininko Boriso Johnsono vyriausybe sudaryto susitarimo panaikinimu būtų pažeista tarptautinė teisė.
Tačiau Britanija tvirtina, kad neturi kito pasirinkimo, ir apkaltino 27 narių bloką pernelyg griežtai taikant Šiaurės Airijos protokolą, be to, atsisakant iš naujo dėl jo derėtis.
„Esama nebūtinų kliūčių prekybai iš Didžiosios Britanijos į Šiaurės Airiją“, – pirmadienį žurnalistams sakė B.Johnsonas, dalyvaujantis Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime Vokietijoje.
„Mes tik sakome, kad galima jas panaikinti, tuo pačiu niekaip nesukeliant pavojaus ES bendrajai rinkai“, – pridūrė jis.
Bendruomenių Rūmai po pietų aptarinės įstatymo projektą, o vakare surengs pradinį balsavimą. Vėliau vyks tolesni debatai ir balsavimai.
Laikas nėra parankus, nes parlamentarų balsavimas vyks B.Johnsonui viršūnių susitikime bendraujant su ES lyderiais, įskaitant Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną.
„Įdomu, kad čia tiek mažai apie tai kalbama“, – pareiškė britų lyderis.
Tačiau Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney sakė esąs „nepaprastai nusivylęs“, kad Londonas stumia savo „neteisėtą vienašališką metodą“.
„Tai nėra būdas surasti tvarius sprendimus žmonių ir kompanijų Šiaurės Airijoje realų susirūpinimą keliantiems [klausimams] ir tik didina nežinią“, – pridūrė jis.
„Lankstumas“
Sekmadienį bloko ambasadorius JK Joao Vale de Almeida sakė, kad šiuo „nerealistišku“ įstatymo projektu pažeidžiami tarptautiniai, ES ir JK įstatymai.
„Mes įsipareigoję rasti praktinius sprendimus dėl įgyvendinimo, bet negalime pradėti kalbėtis, jei išeities taškas yra sakyti, kad viską, dėl ko sutarėme anksčiau, reikia atidėti į šalį“, – pridūrė jis.
Protokolas, kuris buvo atskirai pasirašytas kaip platesnio JK ir ES prekybos susitarimo dalis, numato prekių, atvežamų iš Anglijos, Škotijos ir Velso į Šiaurės Airiją, patikrinimus, kad būtų galima sekti produktus, galinčius patekti į bloką per Airijos Respubliką.
Dėl to atsiranda muitų siena Airijos jūroje, išlaikanti Šiaurės Airiją ES muitų orbitoje, kad būtų išvengta politiškai skaudžios realios sienos tarp šios JK provincijos ir ES narės Airijos.
Tačiau probritiškos partijos Šiaurės Airijoje sako, kad taip varomas pleištas tarp Londono ir Belfasto, ir nesutinka dalyvauti provincijos dalijimosi valdžia vyriausybėje, kol protokolas nepakeistas.
Junionistų partijos ir JK vyriausybė įrodinėja, kad protokolas kelia grėsmę 1998 metų Didžiojo penktadienio susitarimui, užbaigusiam tris dešimtmečius trukusį kruviną tarpkonfesinį konfliktą Šiaurės Airijoje dėl britų valdymo.
Jie nori, kad būtų panaikinti iš Didžiosios Britanijos vežamų prekių, gyvūninių ir augalinių produktų patikrinimai.
Šiaurės Airijos reikalų sekretorius Brandonas Lewisas sekmadienį sakė, kad protokolas trukdo atkurti Šiaurės Airijos asamblėją ir vykdomąją instituciją, ir kad Briuseliui reikia parodyti „lankstumo“.
„Kenkia pasitikėjimui“
JK planai nepaisyti kai kurių protokolo dalių supykdė Europos sostines, ypač Dubliną, ir nulėmė ES grasinimus visapusišku prekybos karu, jei jie bus įgyvendinami.
„Vienašališki veiksmai kenkia abipusiam pasitikėjimui“, – JK birželio viduryje pateikus minimą įstatymo projektą reporteriams Briuselyje sakė Europos Komisijos vicepirmininkas Marošas Sefčovičius.
Reaguodamas blokas atnaujino sustabdytą teisinę procedūrą dėl Britanijos vėlavimo tikrinti kai kurias į Šiaurės Airiją atvežamas prekes ir pradėjo dvi naujas pažeidimų procedūras prieš Londoną.
„Jei Jungtinė Karalystė neatsakys per du mėnesius, galime kreiptis į Teisingumo Teismą“, – perspėjo M.Šefčovičius, Europos Komisijai birželio 15-ąją pradėjus naujus teisinius veiksmus prieš JK.
