Vėliausią kartą toks įstatymas buvo svarstytas ir atmestas parlamente 2015-aisiais, tačiau nuo to laiko viešoji nuomonė pakito.
Prieš vasarą vykusius rinkimus, atvedusius į valdžią leiboristus, ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) pažadėjo leisti Bendruomenių Rūmams iš naujo svarstyti tokį pasiūlymą, nepaisant bažnyčios galvų bei opozicijos nuogąstavimų.
Įstatymo rėmėjai teigia, jog eutanazija žmonėms suteiktų orumo bei sumažintų skausmą, bet, kritikų nuomone, tai keltų spaudimą ligoniams užbaigti savo gyvenimą.
Šiuo metu savižudybė su pagalba beveik visoje Jungtinėje Karalystėje yra uždrausta, už bandymus gresia maksimali 14 metų laisvės atėmimo bausmė.
Tik Škotijoje, kuri turi atskirą teisinę sistemą bei autonomiją valdyti savo sveikatos apsaugos sistemą, tai nėra konkreti nusikalstama veika. Vis dėlto, už tai gresia kaltinimai, tarp jų – dėl žmogžudystės.
Siūlomas įstatymas leistų savižudybę su pagalba Anglijoje bei Velse suaugusiems žmonėms, kurie serga nepagydoma liga, jų tikėtina gyvenimo trukmė yra mažesnė nei šeši mėnesiai, o medžiagą, kuri juos pražudys, suvartoti gali patys.
Bet kuriam pacientui, trokštančiam to imtis, leidimas turėtų būti duotas teisėjo bei dviejų gydytojų.
Pasirinkimas
Šios priemonės yra griežtesnės nei kitų Europos šalių įstatymai dėl mirties su pagalba ar teisės aktai, svarstomi Prancūzijoje
Organizacijos „YouGov“ atlikta apklausa praeitą savaitę parodė, jog 73 proc. britų iš principo mano, jog savižudybė su pagalba turėtų būti teisėta. 13 proc. respondentų su tuo nesutinka.
Problema pastaraisiais mėnesiais tapo daug aktualesnė, kai JK televizijos žvaigždė Esther Rantzen (Ester Rancen), serganti nepagydomu plaučių vėžiu, pareiškė, jog svarsto dėl eutanazijos vykti į Šveicariją.
Šveicarijos labdaros organizacija „Dignitas“ teigia, jog per pastaruosius 20 metų šiuo klausimu jie padėjo 540 britų.
Įstatymo rėmėjai sako, jog JK piliečiai neturėtų vykti į užsienį, kad užbaigtų savo gyvenimus.
„Tai suteiktų žmonėms tikrą pasirinkimą, kaip jie mirs“, – sakė Sarah Wootton (Sara Vuton), „Dignity in Dying“ agitacinės grupės atstovė. Ši organizacija rengė mitingus prie parlamento, siekdama skatinti piliečių palaikymą šiam įstatymui.
Sveikatos apsaugos bei teisingumo sekretoriai, kurių departamentai būtų atsakingi už tokio įstatymo įgyvendinimą, viešai paskelbė, jog reformai nepritaria, tačiau keli ministrai atskirai išreiškė palankumą.
Buvęs premjeras Gordonas Brownas (Gordonas Braunas) taip pat nusistatęs prieš, o skirtingų tikėjimų 29 religiniai autoritetai parašė bendrą laišką šia tema. Jame įspėjama, jog teisė mirti gali labai lengvai priversti pažeidžiamus žmones manyti, jog jie privalo mirti.
Medikų bendruomenė, bijodama padarinių, kuriuos tokie veiksmai turėtų gydytojams, ilgą laiką tam priešinosi. Dabar jie savo poziciją pakeitė, o pagrindinė gydytojų profesinė sąjunga – Britų medicinos asociacija (BMA) – dabar teigia, jog šiuo klausimu yra neutrali.
Skubotai?
Leiboristų partijos parlamentarė Kim Leadbeater (Kim Lidbiter), kuri pateikė šį įstatymo projektą, tiki, jog laikas atnaujinti diskusiją dėl eutanazijos. Tačiau kritikai teigia, jog reformos yra bandomos priimti skubotai.
Įstatymų leidėjai turėtų penktadienį maždaug penkias valandas debatuoti dėl reformos. Po to, tikimasi, jie imsis balsavimo, ar įstatymo projektą perkelti į kitą priėmimo etapą, kurio metu lauks tolimesnė parlamentinė patikra.
Parlamentarai gaus teisę balsuoti laisvai, kas suteiks jiems galimybę nepaisyti partinių ideologijų ir remtis savo sąžine. Dėl šios priežasties tokio balsavimo rezultatus sunku nuspėti.
K. Starmeris balsavo už eutanaziją 2015-aisiais, tačiau viešai savo pozicijos šį kartą neskelbia.
Priėmimas pažymėtų tik pačią įstatyminio proceso, kuris gali užtrukti kelerius metus, pradžią. Panašūs bandymai keisti įstatymus vyksta Škotijoje, Meno saloje ir Džersyje – specialų administracinį statusą turinčiuose autonomiškuose Britanijos Karūnos priklausiniuose.