Griežtame komentare, kuris greičiausiai nepadės pagerinti ryšių su Pekinu, vis labiau įtemptuose po represijų Honkonge, užsienio reikalų ministras Dominicas Raabas pareiškė, jog turima galvoje „pramoninio masto“ teisių pažeidimus.
„Tai tikrai siaubingas barbariškumas, kurį tikėjomės palikę praeityje ir kuris šiandien, praktiškai kalbant, yra praktikuojamas vienos iš pirmaujančių tarptautinės bendruomenės narių“, – pareiškė jis parlamentui.
„Mes turime moralinę pareigą atsakyti“, – pridūrė ministras.
D.Raabas pristatė planus imtis priemonių prieš Didžiosios Britanijos įmones, kurios sąmoningai ar nesąmoningai pelnosi iš uigūrų žmogaus teisių pažeidimų Sindziango provincijoje (Šiaurės vakarų Kinijoje) ar prisideda prie jų vykdymo.
Priemonės apima JK Kovos su šiuolaikine vergove įstatymo stiprinimą, siekiant nustatyti baudas įmonėms, nesilaikančioms skaidrumo taisyklių, teisės akto taikymo išplėtimą apimant viešąjį sektorių ir „skubią“ eksporto iš Sindziango kontrolės peržiūrą.
Šis žingsnis yra priešingas gruodžio mėnesį pasiektam Europos Sąjungos (ES) ir Kinijos prekybos susitarimui, kuriuo susitarta dėl investicijų ir Kinijos rinka atverta 27 narių blokui.
Minėtas susitarimas kritikuojamas dėl to, kad nepaisoma plačiai paplitusių kaltinimų dėl priverstinio darbo naudojimo Kinijos tiekimo grandinėse, o jį sudarydama ES išsiskyrė iš panašių pažiūrų partnerių, įskaitant JAV, Australiją ir Britaniją, kurios siekia patikrinti Kinijos teiginius.
Didžioji Britanija išstojo iš ES praėjusių metų sausį, o nuo šių metų sausio 1 dienos nebėra saistoma bloko taisyklių.
Šalis tikisi išnaudoti „Brexit“ globalizuoti veiklą už Europos ribų.
Jos „Pasaulinės Britanijos“ strategijoje yra numatytos tikslinės sankcijos prieš žmogaus teisių pažeidėjus, kurios iki šiol apėmė apribojimus asmenims ir grupėms iš tokių šalių kaip Rusija, Saudo Arabija ir Šiaurės Korėja.
Tiekimo grandinės
Per pastaruosius dvejus metus Didžiosios Britanijos ir Kinijos santykiai vis labiau vėso, ypač dėl Londono kritikos, susijusiomis su represijomis prieš demokratines kampanijas Honkonge, ir Didžiosios Britanijos pilietybės pasiūlymo Honkongo gyventojams.
Didžiosios Britanijos vyriausybė nerimauja dėl to, kad tekstilės pramonė nepakankamai atidžiai tikrina, ar prekės iš Sindziango provincijos, kuri tiekia beveik ketvirtadalį medvilnės pasaulyje, yra pagamintos naudojant priverstinį darbą.
D.Raabas parlamentarams teigė, jog privalu imtis veiksmų siekiant „užtikrinti, kad JK verslas netaptų tiekimo grandinių, vedančių prie internavimo stovyklų Sindziange vartų, dalimi“.
Vyriausybė privalo užtikrinti, kad „žmogaus teisių pažeidimų, vykstančių tose stovyklose, produktai nepatektų į prekybos centrų lentynas, kuriose mes apsipirkinėjame namuose kiekvieną savaitę“, – pridūrė jis.
Didžiosios Britanijos mažmenininkė „Marks and Spencer“ praėjusią savaitę pažadėjo nenaudoti medvilnės iš Sindziango, nes mados pramonėje didėja susirūpinimas dėl tiekimo grandinių.
Tarptautinės žmogaus teisių grupės fiksuoja vis daugiau įrodymų apie priverstinį darbą, taip pat priverstinę sterilizaciją, kankinimus, sekimą ir uigūrų kultūros represijas.
Ekspertų teigimu, mažiausiai milijonas uigūrų pastaraisiais metais buvo sulaikyti politinio perauklėjimo stovyklose didžiuliame Kinijos regione, besiribojančiame su Afganistanu ir Pakistanu.
Pekinas atmeta šiuos kaltinimus sakydamas, kad tai yra profesinio mokymo centrai, skirti kovoti su islamistiniu radikalizmu po daugybės išpuolių, kuriuos jis priskyrė musulmoniškai mažumai.
