ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier sakė esąs nusivylęs, anot jo, Britanijos ambicijų stygiumi, bet taip pat kaltino Londoną siekiant naudotis bendrosios rinkos teikiamomis privilegijomis be jokios atsakomybės.
Po savaitę trukusių derybų vaizdo konferencijų formatu Jungtinės Karalystės vyriausiasis derybininkas Davidas Frostas savo ruožtu pripažino, kad buvo pasiekta nedaug pažangos.
M.Barnier apgailestavo, kad „nebuvo įmanoma padaryti pažangos dėl sudėtingesnių temų“, nors Britanija dabar yra pateikusi pasiūlymų dėl beveik visų ginčijamų sričių.
Be to, artėja birželio pabaigoje sukaksiantis galutinis terminas, iki kurio Britanija gali paprašyti pratęsti pereinamąjį laikotarpį.
Šalis iš Bendrijos išstojo sausio pabaigoje, bet iki gruodžio 31-osios dar laikysis visų ES taisyklių, tuo pat metu stengdamasi sukurti pagrindą ateities ryšiams.
Premjeras Borisas Johnsonas kategoriškai atmetė galimybę prašyti daugiau laiko deryboms.
„Sunku suprasti, kodėl ES užsibrėžusi laikytis ideologinio požiūrio, dėl kurio tampa sudėtingiau pasiekti abipusiai naudingą susitarimą“, – po derybų sakė D.Frostas.
„Mums labai reikalingas ES požiūrio pasikeitimas naujam derybų ratui, prasidėsiančiam birželio 1 dieną“, – pridūrė jis.
Lygios galimybės konkuruoti
Derybos labiausiai strigo dėl tų pačių klausimų, kaip ir jų pradžioje kovo mėnesį – prieš pat prasidedant koronaviruso pandemijai, paralyžiavusiai visuomenės gyvenimą ir skaudžiai smogusiai tiek Europos, tiek JK ekonomikoms.
„Mes iš tiesų rimtai nedirbam... Iš tikrųjų nebuvo jokios pažangos, o baigiantis šiai sesijai padidėjo susierzinimas“, – sakė vienas deryboms artimas ES šaltinis.
ES reikalauja, kad į bet kokią sutartį būtų įtraukti JK patikinimai, kad bus laikomasi ES standartų sveikatos apsaugos, saugumo, valstybės paramos ir aplinkosaugos srityse, tokiu būdu siekiant sukurti visiems vienodą konkurencinę aplinką – „lygią žaidimo aikštelę“.
Tačiau Britanija atsisako sutikti, kad šios sąlygos būtų įtrauktos į šį itin platų teisinį susitarimą, argumentuodama, kad privalo užsitikrinti teisę laisvai vykdyti politiką po 40 metų, kai šalis privalėjo laikytis ES taisyklių.
D.Frostas sakė, kad susitarimas „be didelių sunkumų per prieinamą laiką“ galėtų būti pasiektas dėl ryšių tokiose srityse kaip teisėsauga, civilinė branduolinė ir aviacijos pramonė.
Tačiau jis pažymėjo, kad buvo „labai mažai pažangos siekiant susitarimo dėl reikšmingiausių mūsų neišspręstų klausimų“, ypač dėl vienodos ir sąžiningos konkurencijos taisyklių.
Pasak D.Frosto, ES „reikalavimas įtraukti virtinę naujų ir nesubalansuotų pasiūlymų“, kurie įpareigotų Britaniją laikytis ES teisės normų ir standartų, yra „beprecedentis laisvosios prekybos susitarimuose“.
„Vos tik ES pripažins, kad nesudarysime susitarimo tokiu pagrindu, galėsime pasiekti pažangos“, – pridūrė derybininkas.
M.Barnier savo ruožtu pareiškė: „Jungtinė Karalystė neįsitraukė į realias diskusijas dėl vienodų konkurencijos sąlygų, kad ir ką ji sakytų.“
Britanija tvirtina nenorinti kažko daugiau nei ES siūlo savo kitoms laisvosios prekybos partnerėms, tokioms kaip Kanada ar Japonija. Tačiau M.Barnier teigė, kad Londonas iš tikrųjų reikalavo daug daugiau.
JK nepripažįsta Europos Teisingumo Teismo (ETT) ir Europos žmogaus teisių konvencijos jurisdikcijos. Anot Britanijos, ES reikalavimas šią jurisdikciją pripažinti yra nebūtinas ir menkinantis.
Europiečiai savo ruožtu argumentuoja kad Britanija yra geografiškai artima ir palaiko glaudžius verslo ryšius su žemynu, todėl reikia daugiau saugiklių negu būna įtraukiama į tradicines prekybos sutartis.
„Naudingos diskusijos“
D.Frostas pripažino, kad vyko „naudingos diskusijos“ kitu dideles aistras keliančiu klausimu – dėl žvejybos teisių.
Tačiau jis taip pat sakė, kad ES reikalavimas užtikrinti jos žvejams visokeriopą prieigą prieš britų vandenų yra „nesuderinamas su mūsų būsimu nepriklausomos pakrantės valstybės statusu“.
Jungtinė Karalystė negali pritarti susitarimams, kurie yra „akivaizdžiai nesubalansuoti ir nukreipti prieš JK žvejybos pramonės interesus“, pridūrė D. Frostas.
Jis ragino ES „pakeisti požiūrį“ per būsimą derybų ratą, prasidėsiantį birželio 1-ąją.
„JK toliau uoliai dirbs, kad rastų susitarimą, jeigu tik vyks konstruktyvus procesas, ir tebetiki, kad tai yra įmanoma“, – sakė derybininkas.
Jeigu sutarties nepavyktų sudaryti, Britanijos ir ES prekybos ryšiai turėtų būti grindžiami Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis. Tai sukurtų kliūčių prekiauti, galinčių padaryti žalos abiejų pusių ekonomikoms.
ES įsitikinusi, kad toks scenarijus būtų daug skausmingesnis Britanijai, bet niokojami koronaviruso pandemijos padariniai suteikė Londonui vilties, kad Europa ryšis kompromisui, siekdama išvengti tolesnio chaoso.
Įtampa tarp partnerių pastaruoju metu dar labiau padidėjo, ES pagrasinus kreiptis į teismą dėl Londono priimtų įstatymų, draudžiančių deportuotiems asmenims prašyti leidimo sugrįžti, taip pat dėl tvarkos, sukuriančias daugiau kliūčių ES piliečiams, norintiems gauti socialinių išmokų.
Tuo metu JK kabineto ministras Michaelas Gove'as ketvirtadienį apkaltino ES šalis atimant iš britų teises gyventi Europoje, pažeidžiant „Brexito“ susitarimą.
Europa taip pat perspėja, kad JK pažeistų tą patį susitarimą, jeigu neįvestų muitinės patikrų prekėms, gabenamoms Airijos jūra iš Didžiosios Britanijos į Šiaurės Airijos provinciją.
