Toks žingsnis žengtas nepaisant JAV nepritarimo.
Tai – vienas iš daugelio diplomatinių manevrų, kurių ėmėsi Vakarų galybės, baimindamosi, kad Iranas gali siekti pasigaminti branduolinį ginklą. Tai Teheranas visada neigė.
„Tekstas oficialiai pateiktas“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas diplomatinis šaltinis, o kitas patvirtino šią informaciją.
Anot diplomatų, iniciatyvą Vienoje rengiamame susitikime paskelbti pareiškimą dėl Irano paskatino būtinybė skubiai reaguoti į padėties rimtumą.
Anot Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), Iranas yra vienintelė branduolinio ginklo neturinti valstybė, sodrinanti uraną iki 60 procentų. Tuo pat metu Teheranas kaupia didesnes urano atsargas.
TATENA nurodė, kad šis rodiklis artėja prie 90 proc. lygio, reikalingo atominių ginklų gamybai. Teheranas gerokai viršija leistiną 3,67 proc. urano sodrinimo lygį.
TATENA valdyba vėliausią tokio pobūdžio nutarimą priėmė 2022-ųjų lapkritį.
Pirmadienį susitikimo pradžioje TATENA vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) dar kartą išreiškė susirūpinimą: „Kalbėti apie branduolinį ginklą, kaip tai daro kai kurie žmonės Irane, yra nepriimtina.“
Kalbėdamas apie ribotą agentūros vykdomą Teherano branduolinės programos priežiūrą, R. Grossi įspėjo, kad dėl dabartinio „žinių atotrūkio [...] labai sunku grįžti prie diplomatijos“.
Kovą vykusiame valdybos posėdyje galingosios Europos valstybės nusprendė atidėti savo planus konfrontuoti su Iranu, kai nesulaukė pakankamos Vašingtono paramos.
JAV neigia, kad trukdo Europos pastangoms patraukti Teheraną atsakomybėn, tačiau, diplomatų teigimu, baiminasi, kad papeikimas gali padidinti įtampą Viduriniuose Rytuose prieš lapkritį vyksiančius JAV prezidento rinkimus.
Rezoliucijos projekte, su kuriuo susipažino AFP, teigiama, kad „labai svarbu ir neatidėliotina“, jog Teheranas pateiktų „techniškai patikimus paaiškinimus“ dėl dviejose nedeklaruotuose Irano objektuose rastų urano dalelių.
Be to, Iranas turi „atšaukti kelių patyrusių agentūros inspektorių paskyrimų panaikinimą“ ir nedelsdamas vėl prijungti kameras, naudojamas branduolinei veiklai stebėti.
Projekte taip pat atkreipiamas dėmesys į susirūpinimą, susijusį su „naujausiais viešais Irano pareiškimais [...] dėl jo techninių pajėgumų pasigaminti branduolinį ginklą ir galimų Irano branduolinės doktrinos pokyčių“.
