„Rusijos karas prieš Ukrainą dar aiškiau parodė, kad galimybė greitai perkelti karius ir karinę įrangą visoje Europoje ir už jos ribų yra būtina mūsų saugumui“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
„Po to, kai praėjusiais metais prisijungė JAV, Kanada ir Norvegija, JK dalyvavimas yra dar vienas šio projekto svarbos įrodymas“, – pridūrė jis.
2020 metais iš ES pasitraukusi JK dar būdama bloko nare ilgą laiką atsargiai vertino bet kokias pastangas suvienyti Europos karines pajėgas.
Tačiau Londonas, kuris atlieka svarbų vaidmenį stiprinant Vakarų atsaką į Maskvos invaziją Ukrainoje, stengėsi laikytis drauge su NATO sąjungininkėmis.
„Karinio mobilumo“ projektu siekiama paspartinti karių ir karinės įrangos gabenimą per Europos sienas.
NATO ir ES pareigūnai jau seniai skundžiasi, kad biurokratinės kliūtys trukdo greitai dislokuoti pajėgas. Be to, jų teigimu, skiriama nepakankamai lėšų tam, kad Europos keliai ir tiltai būtų tinkami kariniams pervežimams.
