Vis dėlto Briuselis šį siūlymą nedelsdamas atmetė.
Kol kas Londonas nesustabdė vadinamojo Šiaurės Airijos protokolo, reikalaujančio, kad po „Brexito“ iš likusios Britanijos dalies į regioną gabenamos prekės būtų tikrinamos pasienyje, bet paragino imtis „reikšmingų pokyčių.
Šiaurės Airijos reikalų sekretorius Brandonas Lewisas parlamentui Londone sakė, kad užuot kiekvienu atveju skelbus laikinus atleidimus nuo pasienio patikrų JK siekia, kad protokolo atžvilgiu būtų taikomas protokolo „įšaldymo laikotarpis“ ir kad tuo pačiu ES nesiimtų dėl to teisinių veiksmų.
Jis ragino plėtoti naują dialogą, per kurį būtų diskutuojama dėl „esamų problemų“.
Pasak B. Lewiso, Britanija derėjosi „geranoriškai“, bet ES pasirinktas būdas realiai įgyvendinti šį susitarimą lėmė „reikšmingus ir besitęsiančius kliuvinius“.
„Paprastai kalbant, negalime tęsti kaip iki šiol, – aiškino B. Lewisas. – Raginame ES pažvelgti nauju žvilgsniu ir dirbti su mumis, kad būtų pasinaudota šia galimybe ir kad mūsų ryšiams būtų suteiktas geresnis pagrindas.“
Visgi po kelių valandų ES, seniai tvirtinanti, kad būtent Londonas privalo įgyvendinti savo užsitęsusio atsiskyrimo nuo Bendrijos sąlygas, atmetė bet kokią naujų derybų galimybę.
„Esame pasiruošę ieškoti kūrybingų sprendinių – neperžengiant Protokolo ribų – dėl visų bendruomenių Šiaurės airijoje interesų“, – sakoma Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojo Marošo Šefčovičiaus pareiškime.
„Tačiau su naujomis derybomis dėl Protokolo nesutiksime“, – pabrėžė jis.
„Bendrai sutartas“
Dėl šio protokolo buvo daug deramasi, siekiant išvengti realios sienos atsiradimo tarp Šiaurės Airijos ir Europos Sąjungos narės Airijos Respublikos. Dabartinis susitarimas faktiškai palieka Šiaurės Airiją ES bendrojoje rinkoje.
Šiaurės Airiją tris dešimtmečius krėtė tarpkonfesinis konfliktas, užbaigtas 1998 metų taikos sutartimi. Šiemet regione vėl padažnėjo smurto išpuolių, iš dalies nukreiptų prieš naująjį protokolą.
Daugelis už sąjungą su JK pasisakančių junionistų laikosi nuomonės, kad protokolo sąlygos nustato faktinę sieną Airijos jūroje tarp Šiaurės Airijos ir likusios Jungtinės Karalystės dalies. Jie teigia dėl šio susitarimo besijaučiantys išduoti.
Britanija dabar ragina ES sustabdyti plačias patikras ir labiau susitelkti tik į prekes, kurios „iš tikrųjų“ galėtų būti gabenamos į bendrąją rinką per Šiaurės Airiją.
Vyriausybė tvirtino, kad visoms kitoms prekėms turėtų galioti švelnesnis režimas, siekiant užtikrinti, kad Šiaurės Airija išliktų neatsiejama JK dalis.
Londonas taip pat nori, kad iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) būtų atimtas bet koks priežiūros vaidmuo.
Tačiau reikalavimas grįžti prie derybų stalo nebus palankiai sutiktas bloke, nepraėjus nė metams po varginančių „Brexito“ derybų pradžios.
„Protokolas buvo bendrai sutartas šios JK vyriausybės ir Europos Sąjungos“, – pažymėjo Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney.
„Jis priklauso joms abiem ir privalo būti jų bendrai įgyvendinamas“, – pridūrė diplomatijos vadovas. Anot jo, Dublinas skatins „realistiškus sprendinius teigiamo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo dvasia“.
JAV – „giliai įsitraukusios“
Nusivylusios naujomis biurokratinėmis procedūromis, įvestomis, kai šių metų pradžioje JK galutinai pasitraukė iš Europos Sąjungos, kelios Britanijos bendrovės jau sustabdė pardavimus į Šiaurės Airiją arba apribojo asortimentą.
Mažmeninės prekybos tinklas „Marks and Spencer“ pareiškė, kad liekant galioti dabartiniam protokolui Šiaurės Airijoje parduotuvių lentynos prieš Kalėdas liks „pustuštės“.
JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas antradienį kalbėdamasis telefonu su Airijos premjeru Michealu Martinu sakė, kad protokolas „kelia reikšmingą sumaištį“ ir kad jį būtina keisti, nurodė Dauningo gatvė.
Tačiau ES, siekdama išsaugoti savo bendrosios rinkos vientisumą, pareiškė, kad Britanija elgiasi negeranoriškai.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen neigė, kad ES dogmatiškai siekia protokolo taikymo.
„Protokolas yra svarbus, Didžiojo penktadienio [taikos] sutartis yra visų svarbiausia. Taigi, negaliu įsivaizduoti, jog mūsų draugai britai nepademonstruos tokio paties lankstumo, kokį parodėme mes“, – praeitą savaitę sakė ji.
Airijos Europos reikalų ministras Thomas Byrne'as savo ruožtu sakė, kad Dublinas „atidžiai klausysis, ką turi pasakyti Britanijos vyriausybė“, bet pabrėžė, kad bet kokios naujos priemonės turi atitikti sunkiai iškovotą susitarimą.
„Esame linkę diskutuoti dėl bet kokių kūrybingų sprendinių neperžengiant protokolo ribų“, – jis sakė britų visuomeniniam BBC radijui.
„Tačiau taip pat turime pripažinti, kad Britanija pati apsisprendė palikti Europos Sąjungos bendrąją rinką, taikyti prekybos taisykles, biurokratiją savo prekėms, paliekančioms Britaniją, [ir] prekėms, atkeliaujančioms į Britaniją“, – pabrėžė Th. Byrne'as.
Šis ilgai besitęsiantis ginčas dėl prekybos sąlygų taip pat paskatino sureaguoti JAV prezidento Joe Bideno administraciją.
Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as žurnalistams sakė, kad Amerikos administracija nori, jog abi pusės „iškilus nesutarimų, derėtųsi remdamosi esamais mechanizmais“.
J. Bideno pasiuntinys klimato klausimams Johnas Kerry, buvęs valstybės sekretorius, sakė BBC radijui, kad airiškų šaknų turintis prezidentas „giliai įsitraukęs į šį reikalą“.
Tiek J. Bidenas, tiek valstybės sekretorius Antony Blinkenas yra „giliai įsipareigoję užtikrinti, jog [Didžiojo penktadienio] sutartis liktų galioti ir kad galiausiai būtų taika“, pridūrė J. Kerry.
