Sudarius šį susitarimą praėjusių metų vasarį, talibai sukilėliai daugiausia laikosi pažado nepulti JAV ar kitų užsienio šalių karių, tačiau jie pabrėžia, kad ilgiausio Amerikos karo užbaigimo data negali būti nukelta.
„Taip galėtų nutikti, bet bus sunku, – duodamas televizijos interviu sakė J.Bidenas, paklaustas apie gegužės 1-ąjį sueisiantį galutinį terminą. – Dabar dėl to sprendžiu.“
Talibanas tučtuojau sureagavo į J.Bideno komentarus: vienas sukilėlių atstovas pareiškė AFP, kad Vašingtonas sulauks pasekmių, jei nesilaikys sutarto grafiko – taigi, dar labiau išaugo spaudimas trapiam taikos procesui.
J.Bidenas taip pat tiesiogiai sukritikavo D.Trumpo politiką Afganistano atžvilgiu, teigdamas, kad vadovaujant jo pirmtakui pasiektas susitarimas „nebuvo labai nuodugniai išsiderėtas“.
„Nesugebėjimas tvarkingai pereiti nuo D. Trumpo prezidentavimo prie mano prezidentavimo... man kainavo laiko ir sukėlė pasekmių. Tai yra vienas iš klausimų, kuriuos dabar svarstome, kalbant apie Afganistaną“, – pridūrė jis.
Jungtinės Valstijos įsipareigojo iki gegužės 1 dienos išvesti visus savo karius pagal susitarimą, kuriuo Talibanas sutiko susėsti taikos derybų derybomis su afganų prezidento Ashrafo Ghani administracija.
Dalijimosi valdžia perspektyvos
Sukilėliai taip pat pažadėjo neleisti „teroristams“ naudoti šalies teritorijos – tai buvo pagrindinis JAV invazijos, surengtos po 2001 metų rugsėjo 11 dienos išpuolių, tikslas.
Tačiau per tariamas taikos derybas, vykstančias Katare nuo rugsėjo mėnesio, pasiekta mažai pažangos.
Vašingtonas siekia suteikti pagreitį šiam procesui ir skatina Talibaną bei vyriausybę Kabulą susitarti dėl tam tikro dalijimosi valdžia.
Afganistano pagrindinius miestus krečia intensyvėjanti teroro kampanija, per kurią žudomi politikai, valstybės tarnautojai, mokslininkai, žmogaus teisių gynėjai ir žurnalistai.
Talibai neigia kaip nors prisidedantys prie tokių išpuolių, tačiau vyriausybė tvirtina, kad jie yra kalti – arba tiesiogiai, arba dėl jų įgaliotinių veiksmų.
Artėjant gegužės terminui, Rusija ketvirtadienį surengs konferenciją, kurioje dalyvaus aukšto lygio delegacijos, atsiųstos Talibano ir Afganistano vyriausybių, taip pat JAV, Pakistano ir Kinijos.
Per tas derybas sukilėliai atstovauja delegacija su Talibano įkūrėju ir lyderio pavaduotoju mula Abdul Ghani Baradaru priešakyje, o Afganistano vyriausybės atstovams vadovauja buvęs faktinis premjeras Abdullah Abdullah.
Pakistanas, darantis didžiausią išorinę įtaką Talibanui, atstovaujamas diplomato veterano Mohammedo Sadiqo, o JAV atsiuntė ilgametį Afganistano pasiuntinį Zalmay Khalilzadą.
Analitikai mano, kad galėtų būti pasiektas reputaciją išgelbėjantis kompromisas dėl amerikiečių pajėgų išvedimo, Vašingtonui teigiant, kad jis jau įgyvendino savo įsipareigojimus, palikęs Afganistane kažkiek JAV ekspertų, patarinėjančių vietos pajėgoms.
Visiškai pasitraukus amerikiečių pajėgoms dar labiau susilpnėtų Kabulo trapi kontrolė kaimo vietovėse, atsižvelgiant į kontingento gyvybiškai svarbią afganų sausumos daliniams teikiamą paramą iš oro.
D.Trumpas, praminęs šį konfliktą Amerikos „begaliniu karu“, paskutinėmis savo kadencijos dienomis sumažino karių skaičių iki žemiausio nuo operacijų pradžios prieš du dešimtmečius – iki 2 500.
Afganistaną jau 20 metų krečia talibų sukilimas, įsiplieskęs JAV ir jų sąjungininkams per invaziją nuvertus šiuos islamistus, anksčiau talkinusius teroristų tinklui „al Qaeda“.
