Prezidentas savo poziciją išsakė Irano aukščiausiajam lyderiui pareiškus, kad JAV turi panaikinti visas sankcijas, jei nori, kad Iranas vėl pradėtų laikytis susitarimo su Vakarų galiomis.
Šie pareiškimai išryškino J.Bideno laukiantį nelengvą diplomatinį iššūkį, prezidentui siekiant atgaivinti jo pirmtako Donaldo Trumpo atmestą svarbų susitarimą, tačiau nenorint parodyti neryžtingumo ir silpnumo.
Per sekmadienį transliuotą interviu televizijai CBS paklaustas, ar atšauks sankcijas, kad įtikintų Iraną grįžti prie derybų stalo, J.Bidenas tvirtai atsakė: „Ne.“
Tuomet žurnalistas paklausė, ar iraniečiams pirmiausia teks nutraukti urano sodrinimą. Atsakydamas prezidentas pritariamai linktelėjo.
2015 metų sutartimi, kurią Iranas po ilgų ir sudėtingų derybų pasirašė su JAV, Kinija, Rusija, Vokietija, Prancūzija ir Jungtine Karalyste, Teheranas įsipareigojo apriboti savo branduolinę veiklą mainais į ekonominių sankcijų sušvelninimą.
Tačiau sutartis pakibo ant plauko, kai D.Trumpas 2018 metais vienašališkai išvedė Vašingtoną iš šio susitarimo ir grąžino griežtas sankcijas Teheranui.
D.Trumpas tvirtino, kad ši sutartis nepakankamai suvaržė Irano branduolinę programą ir jo „destabilizuojantį“ vaidmenį regione.
Reaguodamas Iranas po metų liovėsi laikytis daugumos svarbių savo įsipareigojimų pagal šį susitarimą.
J.Bideno administracija išreiškė norą grįžti į susitarimą, tačiau laikosi pozicijos, kad pirmiausia Teheranas turi vėl pradėti vykdyti savo įsipareigojimus.
Mažai lankstumo
Sausio 4 dieną Iranas paskelbė pradėjęs sodrinti uraną iki 20 proc. lygio – daug didesnio už sutartyje numatytus 3,67 proc., nors toks prisodrinimo lygis išlieka daug žemesnis negu atominei bombai pagaminti tinkamos medžiagos.
J. Bidenas pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos grįš į susitarimą, tačiau tik su sąlyga, jei Iranas vėl laikytis visų prisiimtų įsipareigojimų.
Po J. Bideno inauguracijos sausio 20 dieną tarptautinė bendrija laukia signalų, kaip jis vykdys savo pažadą, kurio įgyvendinimą komplikuoja Irano pozicija, kad pirmiausia turi būti atšauktos sankcijos.
Aklavietė išryškėjo sekmadienį, kai J. Bidenas aiškiai parodė neketinąs nusileisti, o Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei taip pat nepademonstravo lankstumo.
„Jei jie nori, kad Iranas grįžtų prie savo įsipareigojimų, JAV privalo atšaukti visas galiojančias sankcijas – realiai, o ne tik popieriuje“, – sakė A.Khamenei sekmadienį per televiziją transliuotoje kalboje.
„Tada mes patikrinsime, ar sankcijos atšauktos tinkamai“, – kalbėjo ajatola ir pridūrė, jog tai yra „galutinė Islamo Respublikos politika“.
J.Bideno administracija sąmoningai miglotai kalba, kaip ketina judėti pirmyn. Praėjusį ketvirtadienį sakydamas savo pirmą svarbią kalbą apie užsienio politiką prezidentas visiškai nepalietė šios temos
Tačiau JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas penktadienį pasikalbėjo su kolegomis Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje, siekdamas parodyti, kad Vašingtonas užima vieningą frontą su trimis branduolinio susitarimo signatarėmis iš Europos, pasmerkusiomis vienašališką D.Trumpo pasitraukimą iš sutarties.
Signatares spaudžia laikas: Iranas pagrasino vasario 21-ąją uždrausti tarptautiniams inspektoriams patekti į jo branduolinius objektus, jeigu JAV neatšauks sankcijų.
