J.Bidenas nugalėjo užsitikrinęs mažiausiai 279 Rinkikų kolegijos balsų, kai pergalei reikia 270.
Suprasti akimirksniu
- J.Bidenas žada tvirtą paramą Baltijos valstybėms, tęsti Europos atgrasymo iniciatyvą;
- Naujasis prezidentas priešinsis „Nord Stream 2“ dujotiekiui, Rusiją laikys varžove tol, kol ji nekeis politikos Ukrainos ir kitų šalių atžvilgiu;
- Konfrontacija su Kinija išliks, J.Bidenas sieks globalios spaudimo Pekinui kampanijos;
- J.Bidenas žada sugrąžinti JAV į Irano branduolinį susitarimą, jei Teheranas laikysis sąlygų;
- Prezidento užsienio politikos vizijoje numatoma ginti JAV interesus pasitelkiant karinę jėgą, tačiau ji įvardijama kaip paskutinė priemonė, kurią galima panaudoti tik informavus ir gavus amerikiečių pritarimą;
- J.Bidenas žada užbaigti karus Vidurio Rytuose ir Afganistane, siekti, kad Šiaurės Korėja atsisakytų branduolinių ginklų;
- Prezidentas sieks, kad demokratijos susivienytų priešindamosis populistams, nacionalistams ir demagogams.
Palankesnis Lietuvai ir Europai?
Politologai BNS sakė, kad J.Bidenas yra Lietuvai palankesnis prezidentas nei D.Trumpas. Jie atkreipė dėmesį į J.Bideno deklaruojamą aljansų stiprinimo svarbą, tikino, kad jis – stabilesnis ir labiau prognozuojamas. Buvę Lietuvos vadovai Dalia Grybauskaitė ir Valdas Adamkus taip pat mano, kad J.Bideno prezidentavimas būtų palankus transatlantiniam bendradarbiavimui.
J.Bideno vizijoje Baltijos šalims nurodoma, kad jis „siųs stiprią žinią Rusijai“, tvirtai palaikys Baltijos valstybes, priešinsis „Nord Stream 2“ dujotiekiui, kuris, jo požiūriu, „padidins Europos priklausomybę nuo Rusijos dujų ir leis Rusijai šantažuoti Europą“.
J.Bidenas žadėjo tęsti Europos atgrasymo iniciatyvą (angl. European Deterrence Initiative, EDI), finansuojančią JAV ir NATO karių dislokavimą Baltijos šalyse siekiant atgrasyti Rusijos invaziją.
J.Bidenas balsavo už Lietuvos priėmimą į NATO, Būdamas B.Obamos viceprezidentu, jis 2014 metais lankėsi Vilniuje.
D.Trumpas prezidentavimo metais smarkiai kritikavo NATO sąjungininkes Europoje, nesilaikančias įsipareigojimo ir gynybai neskiriančias 2 proc. bendrojo vidaus produkto. LCC tarptautinio universiteto profesorius Scottas Neumannas 15min teigė, kad J.Bidenas santykių su Europa gerinimui pasitelks diplomatiją, tačiau įtampa dėl gynybos finansavimo nedings.
Išties: J.Bideno užsienio politikos vizijoje žadama išlaikyti Aljanso karinius pajėgumus „aštrius“, o tam esą reikalinga raginti NATO nares „iš naujo įsipareigoti laikytis atsakomybių“.
Rusijai – sąlyga dėl Ukrainos
S.Neumannas prognozavo, kad, priešingai nei B.Obama, J.Bidenas nemėgins „perkrauti“ santykių su Rusija. Jis atkreipė dėmesį, kad demokratai, įskaitant J.Bideną, pastaruosius ketverius metus kritikavo Maskvą dėl kišimosi į JAV prezidento rinkimus 2016-aisiais. Be to, S.Neumanno teigimu, JAV ir Rusija neturi pakankamai bendrų interesų, kad iš tiesų perkrautų santykius.
Metų pradžioje atsakydamas į klausimus laikraščiui „The New York Times“ J.Bidenas sakė, kad jei Rusija nekeis politikos Ukrainos ir kitų buvusių SSRS respublikų atžvilgiu, JAV turėtų laikyti ją varžove ar net prieše.
J.Bidenas teigė manąs, kad Rusija, norėdama sugrįžti į Didžiojo aštuoneto (G-8) formatą, prieš tai turėtų grąžinti okupuotą Krymo pusiasalį Ukrainai.
Būdamas viceprezidentas, J.Bidenas pasisakė už ginkluotės Ukrainai tiekimą kovojant su prorusiškais separatistais. Jis rėmė ir D.Trumpo administracijos sprendimą Ukrainai tiekti mirtiną ginkluotę.
Spaudimas Pekinui išliks
D.Trumpo prezidentavimo metais prasidėjo JAV ir Kinijos konfrontacija įvairiose srityse: nuo prekybos iki žmogaus teisių. Panašu, kad griežtą poziciją Pekino atžvilgiu išlaikys ir J.Bidenas, net jei kadaise buvo „įsitraukimo su Kinija“ doktrinos šalininkas.
Per debatus J.Bidenas Kinijos vadovą Xi Jinpingą vadino „banditu“, kalbėjo apie represijas prieš musulmonų uigūrų mažumą. Kituose debatuose J.Bidenas teigė, kad JAV neturi toleruoti Kinijos komunistinio režimo vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, ragino perkelti 60 proc. amerikiečių jūrinės galios į Vakarų Ramiojo vandenyno regioną, kad būtų „atkurti aljansai“, apgintos kitos šalys.
J.Bideno patarėjai dar prieš rinkimus tikino, kad naujoji administracija tęs varžybas su Kinija tokiuose aukštųjų technologijų sektoriuose kaip dirbtinis intelektas, kvantinė kompiuterija ir naujos kartos judrusis ryšys (5G), rašo WSJ.
Neatmetama galimybė, kad D.Trumpo administracijos įvesti tarifai Kinijos importui išliks. J.Bidenas žadėjo glaudžiau dirbti su sąjungininkėmis ir koordinuoti globalią spaudimo Pekinui kampaniją. Jis sakė manąs, kad D.Trumpo pastangos būtų buvusios efektyvesnės, jei prezidentas su kitomis šalimis būtų bendradarbiavęs, o ne vėlęsis į atskirus prekybos karus.
D.Trumpas sustiprino JAV paramą Taivanui – de facto nepriklausomai, bet tarptautinės bendruomenės nepripažintai valstybei, o J.Bideno bagažas šiuo klausimu – dviprasmiškas.
Nutrūkus oficialiems JAV ir Taivano diplomatiniams santykiams, J.Bidenas buvo vienas iš senatorių, nubalsavęs iš Taivano santykių aktą (TRA), patvirtinantį Jungtinių Valstijų įsipareigojimą Taivano saugumui, neoficialių diplomatinių santykių tąsą. 2001-aisiais jis pats lankėsi Taivane.
Tačiau 1999 metais jis priešinosi Taivano saugumo stiprino aktui (TSEA), sakydamas, kad daugumą jame numatytų tikslų galima pasiekti per TRA. Vis dėlto šiemet Taivano prezidente išrinkus Pekinui priešišką Tsai Ing-wen, J.Bidenas ją pasveikino ir paragino stiprinti JAV-Taivano ryšius.
Grįš į Irano branduolinį susitarimą
D.Trumpas Teherano branduolinio susitarimo – Bendrojo išsamių veiksmų plano (JCPOA), taip sugrąžindamas Iranui sankcijas. Tačiau signatarės Europoje prie D.Trumpo neprisijungė ir tikino esančios toliau įsipareigojusios susitarimui.
Susitarimas sudarytas valdant B.Obamai, kai J.Bidenas buvo viceprezidentas. J.Bidenas nuomonės straipsnyje CNN rugsėjo 13 dieną rašė, kad jis kaip prezidentas tvirtai įsipareigos užkirsti kelią Iranui įgyti branduolinių ginklų.
„Pasiūlysiu Teheranui patikimą kelią sugrįžti į diplomatiją. Jei Iranas grįš prie griežto branduolinio susitarimo laikymosi, JAV iš naujo prisijungs prie susitarimo – tai bus pradinis žingsnis tolesnėms deryboms“, – rašė jis žadėdamas, kad dirbs su sąjungininkėmis siekiant išplėsti susitarimo sąlygas.
Komentare CNN J.Bidenas žadėjo užtikrinti, kad JAV sankcijos nepakenks Irano kovai su COVID-19, taip pat panaikinti D.Trumpo administracijos įvestą kelionių draudimą kelių musulmoniškų šalių gyventojams.
Jis žadėjo glaudžiai dirbti su Izraeliu, kad šalis apsigintų nuo Irano ir jo sąjungininkių, tęsti tikslines sankcijas už žmogaus teisių pažeidimus Irane, paramą terorizmui ir balistinių raketų programą.
„Jei Iranas pasirinks konfrontacija, esu pasiruošęs ginti mūsų esminius interesus ir mūsų pajėgas“, – CNN rašo J.Bidenas.
Neatmeta jėgos panaudojimo
J.Bidenas savo vizijoje žada „atkurti JAV patikimumą ir įtaką“. Esą dirbdamos kartu demokratijos privalo priešintis populistų, nacionalistų ir demagogų iškilimui, augančiai autokratinių galių jėgai ir jų pastangoms skaldyti bei manipuliuoti demokratijomis.
J.Bidenas numato, kad demokratijos kartu priešintųsi atsinaujinusiai branduolinio karo grėsmei, masinei migracijai, griaunančiam naujųjų technologijų poveikiui ir klimato kaitai.
„Kaip prezidentas, Bidenas gins Amerikos žmones, įskaitant, kai reikalinga, pasitelkiant jėgą“, – rašoma jo užsienio politikos vizijoje.
J.Bidenas žadėjo JAV kariuomenei skirti reikalingas investicijas, kad ji ir toliau išliktų stipriausia pasaulyje. Vis dėlto pabrėžiama, kad karinė jėga JAV interesų gynimui turėtų būti pasitelkiama tik kaip paskutinė priemonė, taip pat informavus ir pritariant Amerikos žmonėms.
J.Bideno vizijoje nurodoma, kad jis užbaigs „amžinus“ karus Afganistane ir Vidurio Rytuose. Ketinama iš Afganistano išvesti beveik visas pajėgas, koncentruotis į kovą su teroristinėmis grupuotėmis „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybė“.
J.Bideno užsienio politikos vizijoje nurodoma, kad Šiaurės Korėjos klausimu jis įgalintų derybininkus ir pradėtų tvarią, koordinuotą kampaniją su sąjungininkėmis ir kitomis šalimis, įskaitant Kiniją. Šios kampanijos tikslas – Šiaurės Korėja be branduolinių ginklų.
Nurodama, kad J.Bidenas sieks pratęsti Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartį su Rusija.
