Joe Bidenas
77 metų Joe Bidenas beveik 40 metų buvo senatorius, atstovaujantis gimtajai Delavero valstijai, dirbo Senato užsienio reikalų komitete. Dvi kadencijas buvęs Baracko Obamos viceprezidentu, jis patirtį užsienio politikoje vadina savo stiprybe.
Rusija
Atsakydamas į „The New York Times“ klausimus, J.Bidenas sakė, kad jei Rusija nekeis politikos Ukrainos ir kitų buvusių SSRS respublikų atžvilgiu, JAV turėtų laikyti ją varžove ar net prieše.
Jis mano, kad Rusija, norėdama sugrįžti į Didžiojo aštuoneto (G-8) formatą, prieš tai turėtų grąžinti okupuotą Krymo pusiasalį Ukrainai.
J.Bidenas tyrimų centrui „Council of Foreign Affairs“ (CFR) sakė, kad JAV ir Europos sąjungininkės turėtų daugiau investuoti į NATO, Rytų Europoje dislokuoti daugiau pajėgų siekiant atgrasyti Rusijos agresiją.
Būdamas viceprezidentas, J.Bidenas pasisakė už ginkluotės Ukrainai tiekimą kovojant su prorusiškais separatistais. Jis rėmė ir D.Trumpo administracijos sprendimą Ukrainai tiekti mirtiną ginkluotę.
J.Bidenas pasisako už naujas ginklų kontrolės sutartis su Maskva, pradedant nuo „New START“, skirtos mažinti branduolinių galvučių skaičių, pratęsimo.
NATO
„Ar NATO šalys turėtų daugiau lėšų skirti gynybai nei dabartinis įsipareigojimas skirti mažiausiai 2 proc. BVP?“, – „The New York Times“ klausė J.Bideno komandos.
J.Bidenas: „NATO nėra reketininkai, kuriems arba sumoki, arba negauni apsaugos. Tai tautų su bendromis vertybėmis ir interesais aljansas.“
„Velso viršūnių susitikimo įsipareigojimai turi kiekybinius ir kokybinius išlaidų tikslus, kuriuos šalys turi pasiekti iki 2024-ųjų. Abu yra svarbūs stiprinant aljansą, narės turėtų juos įgyvendinti“, – atsakė kandidato komanda.
„Ar narės, kurios nevykdo savo NATO finansavimo įsipareigojimų, vis tiek turėtų sulaukti JAV paramos, jei būtų užpultos?“, – „The New York Times“ klausė J.Bideno komandos.
„Taip. NATO nėra reketininkai, kuriems arba sumoki, arba negauni apsaugos. Tai tautų su bendromis vertybėmis ir interesais aljansas“, – atsakė kandidato komanda.
Pernai gruodį J.Bidenas įspėjo, kad antroji Donaldo Trumpo prezidentavimo kadencija reikštų NATO pabaigą. Jis tikino, kad D.Trumpo „tradicinio Amerikos lyderystės vaidmens išsižadėjimas negalėjo įvykti kritiškesniu aljansui metu“.
Jis yra pavadinęs NATO „svarbiausiu kariniu aljansu pasaulio istorijoje“. J.Bidenas rėmė NATO ekspansiją į Rytus, įskaitant Sakartvelo ir Ukrainos pastangas tapti jo dalimi.
Iranas
J.Bidenas sakė, kad jei Teheranas grįžtų prie griežto 2015-ųjų branduolinio susitarimo – Bendrojo išsamių veiksmų plano (JCPOA) – laikymosi, jis sugrąžintų JAV į susitarimą.
„Ir panaudočiau mūsų atnaujintą įsipareigojimą diplomatijai dirbti su mūsų sąjungininkėmis jį stiprinant ir išplečiant, tuo metu efektyviau priešinantis destabilizuojančioms Irano veikloms“, – laikraščiui sakė J.Bidenas.
J.Bidenas „The New York Times“ sakė, kad tai, ką daro Iranas, yra pavojinga, tačiau tai dar galima atšaukti. Esą jei Teheranas grįžtų prie JCPOA įsipareigojimų laikymosi, J.Bideno administracija grąžintų JAV į susitarimą, ir, kartu su Europos bei kitomis pasaulio galiomis, išplėstų susitarimo branduolinius ribojimus.
Esą tai atkurtų JAV patikimumą, „pasauliui pasiųstų signalą, kad Amerikos žodis ir tarptautiniai įsipareigojimai vėl kažką reiškia“.
Kita
J.Bidenas tyrimų centrui CFR sakė, kad apskritai karinė jėga turėtų būti naudojama „tik siekiant apginti mūsų gyvybinius interesus, kai tikslas yra aiškus ir pasiekiamas“. Jis žada pabaigti „amžinus karus“ Afganistane ir Vidurio Rytuose.
J.Bidenas sako, kad JAV turi moralinę pareigą ir saugumo interesą karine jėga atsakyti į genocidą ar cheminio ginklo panaudojimą pasaulyje. Jis palaiko jėgos panaudojimą siekiant išvengti pasaulinės naftos prekybos sutrikdymo.
2003 metais J.Bidenas rėmė invaziją Irake, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, buvo paremta klaidingomis prielaidomis apie masinio naikinimo ginklus. Dabar jis tokią paramą vadina „klaida“ ir pabrėžia savo vaidmenį iš Irako 2011 metais išvedant 150 tūkst. karių.
Bernie Sandersas
78 metų Bernie Sandersas – ilgiausiai Kongrese tarnaujantis nepriklausomas kandidatas, nuosekliai kritikavęs JAV karinę intervenciją užsienyje.
Rusija
Atsakydamas į „The New York Times“ klausimus, B.Sandersas, kaip ir J.Bidenas, sakė, kad jei Rusija nekeis politikos Ukrainos ir kitų buvusių SSRS respublikų atžvilgiu, JAV turėtų laikyti ją varžove ar net prieše.
Jis taip pat mano, kad Rusija, norėdama sugrįžti į Didžiojo aštuoneto (G-8), prieš tai turėtų grąžinti okupuotą Krymo pusiasalį Ukrainai.
CFR paklaustas, kokių priemonių imtųsi siekdamas atremti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, jis tikino, kad B.Obamos administracijos Europos saugumo užtikrinimo iniciatyva ir sankcijos, panašu, padėjo suvaldyti Rusijos agresiją Ukrainoje.
B.Sandersas: „Visas pasaulis turi pasipriešinti Putinui. Turime imtis sankcijų.“
„Mano administracija leis Rusijai aiškiai suprasti, kad papildoma agresija privers JAV padidinti spaudimą, išplėsti jį už dabartinių sankcijų ribų. Šiuo metu mūsų pagrindinis prioritetas turėtų būti glaudus darbas su Europos sąjungininkėmis siekiant padėti naujai Ukrainos vyriausybei laikytis pažadų reformuoti ekonomiką, pagerinti gyvenimo lygį ir ženkliai sumažinti korupciją“, – B.Sandersas sakė CFR.
B.Sandersas smerkė Krymo aneksiją nuo pat 2014-ųjų. „Visas pasaulis turi pasipriešinti Putinui. Turime imtis sankcijų“, – tų metų kovą buvo rašoma jo išplatintame pranešime.
Praeityje jis reiškė nerimą dėl V.Putino „karinio avantiūrizmo Kryme ir Ukrainoje“.
Tiesa, B.Sandersas 2017 metais balsavo prieš įstatymo projektą, griežtinantį sankcijas Rusijai. Atstovų Rūmuose Kovos su Amerikos priešėmis sankcijų aktas sulaukė trijų balsų prieš, Senate – dviejų, įskaitant B.Sanderso. Tų metų rugpjūtį D.Trumpas pasirašė aktą.
Kritikai B.Sandersui prikaišioja jo pastangas, kai jis dar buvo Burlingtono meras, užmegzti draugystę su tuometinės SSRS miestu Jaroslavliu, kuriame jis 1988 metais lankėsi su žmona.
Vasario pabaigoje žiniasklaida paskelbė, kad žvalgyba nustatė, jog Rusija kišasi į 2020-ųjų JAV prezidento rinkimus padėdama B.Sandersui ir D.Trumpui. B.Sandersas pripažino buvęs informuotas apie Rusijos pastangas ir sakė griežtai joms besipriešinantis.
NATO
„Ar NATO šalys turėtų daugiau lėšų skirti gynybai nei dabartinis įsipareigojimas skirti bnet 2 proc. BVP?“, – „The New York Times“ klausė B.Sanderso komandos. B.Sanderso komanda atsakė trumpai: „Ne.“
Į klausimą, „ar narės, kurios nevykdo savo NATO finansavimo įsipareigojimų, vis tiek turėtų sulaukti JAV paramos, jei būtų užpultos?“, B.Sanderso komanda atsakė teigiamai.
Vasarį interviu transliuotojui CBS vasarį B.Sanderas sakė, kad sąjungininkių užpuolimas pateisintų JAV karinės pajėgos panaudojimą.
„Tikiu NATO. Tikiu, kad JAV turėtų dirbti su kitomis valstybėmis aljanse, nedaryti to vienos“, – sakė jis.
Iranas
B.Sandersas grąžintų JAV į susitarimą be jokių naujų išankstinių sąlygų, jei Iranas taip pat laikytųsi savo įsipareigojimų. Tuomet jis siektų platesnių derybų, kad būtų išspręsti balistinių raketų, paramos teroristinėms grupuotėms ir žmogaus teisių klausimai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Branduolinis susitarimas „mirė“, o įžeisti Irano nuosaikieji į naujas derybas gali nesileisti
Anot B.Sanderso, jis dirbtų su Europos sąjungininkėmis, kad deeskaluotų įtampą santykiuose su Iranu ir vykdytų agresyvią diplomatiją, kuri užtikrintų JAV ir partnerių saugumą bei užkirstų kelią „siaubingam karui su Iranu“.
Kita
B.Sandersas priešinosi 2003-ųjų invazijai į Iraką – tikina supratęs, kad meluojama, jog šalis turi masinio naikinimo ginklų.
Vermonto senatorius patraukti JAV pajėgas iš užsienio karinių įsitraukimų. Pasak jo, kariniai veiksmai yra pateisinami, kai „kyla grėsmė Amerikos žmonėms“, ir, kaip minėta anksčiau, užpuolamos sąjungininkės.
