– Ši vasara Jungtinėms Valstijoms buvo itin karšta. Šalis paskutinę akimirką išsigelbėjo nuo nacionalinio bankroto, tačiau kai jau manė galinti lengviau atsikvėpti, buvo priblokšta žinios apie istorinį JAV skolinimosi reitingo sumažinimą. Kaip, Jūsų manymu, po šio žingsnio pasikeitė, jei pasikeitė, Amerikos vaidmuo pasaulyje?
– Žinoma, šis žingsnis turėjo įtakos. Ypatingai Amerikoje. Būtų kvaila teigti, kad vienos iš didžiųjų pasaulio galių ekonominis neužtikrintumas gali neturėti jokio poveikio.
Demokratija ir valdymas yra sudėtingas procesas. Norėdami būti stiprūs, turime kontroliuoti savo milžinišką valstybės skolą. Kaip yra pasakęs JAV ginkluotųjų pajėgų Jungtinio štabų viršininkų komiteto pirmininkas admirolas Mike'as Mullenas, skola yra didžiausia mūsų nacionalinė grėsmė. Ėmėmės veiksmų ir, nepasaint sunkumų, jie pasiteisino. Valstybė nebankrutavo, o po JAV skolinimo reitingo sumažinimo, palūnakų norma žmonėms nepadidėjo. Mes ir toliau finansuojame savo valdžią, tačiau taip pat imamės veiksmų skolai ir deficitui įveikti.
– Jungtinių Valstijų dominavimas kitų šalių atžvilgiu mažėja. Šalis priversta daug dėmesio skirti vidaus klausimams spręsti, kitų pasaulio valstybių įtaka vis auga... Ar tampame „Pax Americana“ laikų pabaigos liudininkais?
– Šie teiginiai nėra nauji. Istorijoje būta ne vieno etapo, kuriame garsiai tvirtinta, esą Amerikos išskirtinumas, Amerikos unikalumas nyksta. Teigčiau, kad todėl yra svarbu plėtoti demokratiją, laisves, draugystes ir sąjungas. Demokratijos įsitvirtinimas kadais nelaisvose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, stiprina demokratinių šalių ir institucijų vaidmenį. Tai nepriklausomų žmonių palikimas ir jis turėtų būti svarbus akcentas, kodėl visos tautos turėtų kovoti už laisvę, demokratiją, galimybę, apsisprendimo teisę bei savo pačių saugumą.
Tikiuosi, kad Jungtinės Valstijos vis dar įsivaizduoja save kaip „šviečiantį miestą ant kalvos“ žmonėms, norintiems būti laisviems.
– Ar tikite, kad 21 a. vis dar gali būti vadinamas Amerikos amžiumi?
– Istorinius vertinimus paliksiu istorikams. Aš savo dėmesį turiu sutelkti į dabartį. Tuo tarpu dabartis yra ta, kad Jungtinės Valstijos vis dar suvokiamos kaip paskutinė pasaulio viltis. Kai ims valdyti savo skolą ir deficitą, Amerika taps stipresnė. Lygiai taip, kaip sudėtingi sprendimai, kuriuos turėjo priimti Lietuvos valdžia, kad suvaldytų šalies ekonomiką. Turime priimti tuos pačius sprendimus. Norėčiau, kad būtume tai padarę taip anksti, kaip Lietuva, o ne dabar.
– Pasaulyje toliau nerimsta susirūpinimas dėl dar didesnio ekonominio sunkmečio, kuris gali smogti Jungtinėms Valstijoms. Kaip vertinate priemones, kurių Amerikoje buvo imtąsi siekiant padėti šalies ekonomikai ir apsaugoti ją nuo dar didesnio nuosmukio?
– Veiksmas, kuriuo siekta įveikti finansų krizę – tai prezidento Baracko Obamos pasiūlytas JAV ekonomikos gelbėjimo planas, kuriuo numatyta pasiskolinti trilijoną dolerių. Šiuos suplanuota išleisti mažinant mokesčius ir skatinant vartojimą. Tačiau šis planas nepadėjo sumažinti nedarbo iki žadėtų 8 proc. Didžioji dalis amerikiečių šį planą suvokia kaip nepasiteisinuį veiksmą, tik padidinusį šalies skolą ir niekuo nepadėjusį.
Prezidentas bando inicijuoti naujas diskusijas apie dar vieną skolinimąsi. Kai į krizę įsikiša valdžia, savo veiksmais bandydama sulėtinti ekonomikos žlugimą, ji tampa jo bendrininku. Daugelis iš mūsų, tikinčių kapitalizmu, taip pat tiki, kad jei būtume leidę rinkai pasiekti savo tikrąją vertę, ekonomikos atsigavimas būtų greitesnis. Tačiau dabar turime papildomą trilijoną dolerių skolų ir daugybę metų palūkanų mokėjimo, kuris pristabdys mūsų atsigavimą.
– Kalbant apie kapitalizmą: kaip vertinate Niujorko Volstryto rajone vykstančius protestus? Čia susirinkę žmonės protestuoja prieš kapitalizmą ir reikalauja pokyčių.
– Pats būdamas kapitalistas tikiu, kad kapitalizmas yra geriausias būdas paslaugas ir prekes gauti žemiausiomis kainomis. Kapitalizmas yra Amerikos stiprybės pagrindas.
– Politikos apžvalgininkų įsitikinimu, JAV prie valstybinio bankroto ribos privedė grynai ideologinė demoraktų ir respublikonų kova. Kodėl, Jūsų manymu, ši kova prezidento B.Obamos kadencijoje yra tokia ryški?
– Amerikiečiams nereikia, kad valdžioje esantys jų atstovai džiaugtųsi gerais santykiais. Jiems reikia, kad šie žmonės kovotų už savo įstikinimus ir ideologijas. Respublikonai yra konservatoriai – mes tikime mažesne valdžia, mažesniais mokesčiais, asmenine atsakomybe, daugiau laisvių. Demokratai tuo tarpu tiki didesne valdžia, bandančia patenkinti visų žmonių poreikius, taigi valdžia, kuri yra priversta didinti mokesčius ir turėti didesnę biurokratiją. Yra skirtingų įsivaizdavimų, kaip geriausiai tarnauti savo piliečiams. Niekada neatsiprašau už emocines diskusijas.
– Kartu su prezidento B.Obamos pasirodymu Baltuosiuose rūmuose įvyko ir akivaizdžių pokyčių JAV užsienio politikoje. Skirtingai nei prezidentas George W.Bushas, prezidentas B.Obama nesistengia akcentuoti, kad Amerika yra išskirtinė valstybė, stovinti aukščiau visų kitų šalių. Per savo vizitus užsienio šalyse jis pabrėžia, kad Jungtinės Valstijos yra viena iš daugelio tarptautinės bendruomenės narių, jis siekia užmegzti bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis. Tačiau kartu B.Obama kritikuojamas, kad atsigręžimas į konkurentes ar kadais – priešininkes valstybes įvyko bendradarbiavimo su ilgametėmis sąjungininkėmis sąskaita. Ar pritariate šiems teiginiams?
– Galima atkreipti dėmesį į santykių „perkrovimą“ su Rusija, galima atkreipti dėmesį į atsigręžimą į musulmonų pasaulį. Tačiau nemanau, kad būtų galima išryškinti nors vieną veiksmą, atskleidžiantį mažesnį, nei anksčiau, JAV įsipareigojimą savo sąjungininkėms.
– Šiame kontekste, kokia yra Amerikos vizija – kokį vaidmenį šalis nori atlikti šiandieniniame pasaulyje?
– Tikiuosi, kad Jungtinės Valstijos vis dar įsivaizduoja save kaip „šviečiantį miestą ant kalvos“ žmonėms, norintiems būti laisviems, kaip kadais sakė prezidentas Ronaldas Reaganas. Manau, jis būtų labai patenkintas tuo, kokį vaidmenį pasaulyje šiandien atlieka Amerika. Mes ir toliau turime tai tęsti.
Per ekonominį sunkmetį pasigirsta balsų, raginančių atsisakyti šio vaidmens, tačiau manau, kad jis – Amerikos dvasios dalis, todėl mes ir toliau stengsimės užtikrinti, kad pasaulio žmonės galėtų gyventi laisvi ir oriai.
– Šįsyk į Lietuvą atvykote kaip pirmąkart vykstančios JAV Komercijos departamento sertifikuotos prekybos misijos Lietuvoje vadovas. Iki šiol Amerika nebuvo viena iš didžiausių investuotojų mūsų šalyje. Koks šios misijos tikslas ir kuo Lietuva sudomino Amerikos verslininkus?
– Misijos tikslas – siekti, kad skirtinguose verslo sektoriuose būtų sudaryti konkretūs prekybos sandoriai tarp misijoje dalyvaujančių JAV ir Lietuvos įmonių. Labiausiai amerikiečius Lietuva domina kaip vartai į Skandinavijos ir, galbūt, Rusijos, o kartais ir Europos Sąjungos rinkas. Turite telekomunikacijas, energetiką... Girdėjau ne vieną atsiliepimą iš Lietuvoje veikiančių amerikiečių bendrovių, apie gerai išsilavinusius, sunkiai dirbančius ir norinčius padėti mums konkuruoti su Europos šalimis, lietuvius.
