Kalbėdami Baltuosiuose rūmuose, abu lyderiai perspėjo, kad Izraelis negalėtų beatodairiškai įsiveržti į Gazos Ruožo pietinį miestą Rafą, kurioje įstrigę daugiau kaip milijonas palestiniečių.
„Negalime sau leisti Izraelio atakos prieš Rafą. Tai neabejotinai sukels dar vieną humanitarinę katastrofą“, – kalbėjo Jordanijos monarchas, užėmęs tribūną po to, kai pirmasis kalbėjo J. Bidenas.
„Negalime stovėti nuošalyje ir leisti, kad tai tęstųsi. Mums reikia ilgalaikių paliaubų – šis karas turi baigtis“, – pridūrė Abdullah, kuris ne kartą ragino sudaryti visiškas paliaubas, kad būtų užbaigtas konfliktas, prasidėjęs spalio 7 dieną „Hamas“ užpuolus Izraelį.
JAV pykdė kai kuriuos Vidurinių Rytų sąjungininkus nuolat atsisakydamos raginti visiškai nutraukti ugnį, nes Vašingtonas teigia, kad remia Izraelio siekį įveikti „Hamas“, o vietoj to ragina daryti trumpesnes pertraukas ir susitarti dėl įkaitų.
Tačiau J. Bidenas, kuris lapkritį sieks būti perrinktas, pradėjo laikytis griežtesnės pozicijos Izraelio atžvilgiu dėl civilių aukų ir praėjusią savaitę pareiškė, kad Izraelio puolimas buvo „perdėtas“.
„Jungtinės Valstijos rengia Izraelio ir „Hamas“ susitarimą dėl įkaitų, kuris užtikrintų tarpininkavimą ir ilgalaikį ramybės laikotarpį Gazoje bent šešioms savaitėms“, – sakė J. Bidenas, pridurdamas, kad pagrindiniai elementai yra parengti, tačiau dar yra „spragų“.
Tuomet kariaujančios šalys galėtų „skirti laiko sukurti kažką patvaresnio“, anot jo.
JAV pirmadienį pareiškė, kad vis dar siekia susitarimo dėl Gazos Ruožo įkaitų išlaisvinimo po to, kai per mirtiną Izraelio smūgį perpildytoje Rafoje buvo išlaisvinti du belaisviai, ir dar kartą perspėjo dėl platesnio masto Izraelio operacijos.
Su įvykių eiga susipažinę šaltiniai teigė, kad JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas (Viljamas Bernsas) antradienį turėtų atvykti į Kairą į naują derybų dėl Kataro tarpininkaujamo susitarimo raundą po to, kai Izraelis praėjusią savaitę atmetė pirminį „Hamas“ atsakymą dėl paliaubų.
„Hamas“ pateiktame pasiūlyme buvo nemažai tikrai nepriimtinų dalykų, tačiau mes tikime, kad susitarimas įmanomas, ir toliau jo sieksime“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris).
„Manome, kad pertrauka ir susitarimas dėl įkaitų būtų labai naudingi ne tik įkaitams, kurie būtų paleisti, bet ir humanitarinėms pastangoms Gazos Ruože bei mūsų gebėjimui pradėti siekti tikro ir ilgalaikio, tvaraus šio konflikto sprendimo“, – sakė jis.
J. Bidenas Jordanijoje taip pat teigė, kad Egipto pasienyje esančioje Rafoje prieglobstį radę civiliai gyventojai „turi būti apsaugoti“, Izraeliui svarstant galimybę įsiveržti į teritoriją.
Tai buvo pirmasis J. Bideno ir Abdullah asmeninis susitikimas po spalio 7 dienos išpuolio, o JAV prezidentas pasveikino savo kolegą valstybės vadovą kaip svarbų veikėją neramiuose Viduriniuose Rytuose.
Vašingtonas yra pirmoji Jordanijos karaliaus kelionės, kurios metu jis taip pat aplankys Kanadą, Prancūziją ir Vokietiją, stotelė.
Kruviniausias visų laikų karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai „Hamas“ pradėjo precedento neturintį pietų Izraelio puolimą, per kurį žuvo apie 1 160 žmonių, daugiausia civilių, praneša naujienų agentūra AFP, remdamasi oficialiais Izraelio duomenimis.
Izraelis atsakė nesiliaujančiu Gazos Ruožo bombardavimu ir antžeminiu puolimu, per kurį, „Hamas“ valdomos palestiniečių teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, žuvo mažiausiai 28 340 žmonių, daugiausia moterų ir vaikų.
Pirmadienį J. Bidenas ypač paminėjo, kad žuvo „daugiau kaip 27 tūkst. palestiniečių“, akivaizdžiai sutikdamas su palestiniečių skaičiavimais, nors dar spalį juos kvestionavo, ir sakė, kad „per daug“ žuvusiųjų laikyti vaikais.
