Chitui Ko vos trylika metų, tačiau jis jau nešioja akmenis, kurie sunkesni už jį patį. Tai Mianmaro, kurio vėliava labai primena Lietuvos, kasdienybė. Vaikų sunešti akmenys prisideda prie infrastruktūros tobulinimo ir ekonomikos plėtros, tačiau už tokį darbą mokami vos 9 litai per dieną. Vis dėlto ir šie pinigai Mianmare gana solidi pagalba paprastoms šeimoms.
Tačiau žmogaus teisių organizacijos teigia, kad vaikai išnaudojami siekiant trumpalaikės naudos. 40 procentų Mianmaro vaikų nelanko mokyklų, o trečdalis tų, kurie pradeda mokytis, mokslus meta gavę tik pradinį išsilavinimą. Aktyvistai įsitikinę, kad tai sutrukdys plėtrai artimiausioje ateityje.
„Reikia rūpintis ekonomikos politika, vaikų išsilavinimu, sveikata, žemės ūkiu. Visomis šiomis sritimis iš karto, nes kiekviena savitai svarbi gerovei. Ir tai didelė problema“, – sako žmogaus teisių gynėjas Steve`as Marshallas.
Mianmarą ilgą laiką valdė karinė chunta, tačiau pastaraisiais metais šalies pareigūnai ėmėsi demokratinių reformų ir tarptautinė bendruomenė nutraukė anksčiau taikytas sankcijas. Po 25 metų pertraukos Pasaulio Bankas vėl ėmė skolinti Mianmarui, šalyje padaugėjo užsienio investicijų, apžvalgininkai ėmė prognozuoti šviesią ateitį.
J. M. Barroso taip pat pažadėjo beveik 100 milijonų eurų paramą, užsiminė apie specialias privilegijas, kurios skatintų prekybą tarp Mianmaro ir Europos Sąjungos.
Tačiau Vakarų politikai nerimauja, kad plėtrai gali sutrukdyti nesutarimai tarp grupių daugiatautėje valstybėje. 50 milijonų gyventojų turinčioje šalyje pripažįstamos net 135 etninės grupės. Kai kurias diskriminuoja valdžia, tarp kitų pasitaiko kruvinų susirėmimų.
