JT meteorologijos ir klimato agentūra pranešė, kad šie metai bus šilčiausi iš visų kada nors užfiksuotų.
Rekordiškai išaugus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų rodikliams ateityje bus dar šilčiau, teigė Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO).
„Klimato kaita beveik kasdien vyksta prieš mūsų akis, nes vis dažniau pasitaiko ekstremalių orų reiškinių ir didėja jų poveikis“, – nurodė WMO vadovė Celeste Saulo (Selestė Saolo).
„Šiemet daugelyje šalių matėme rekordiškai daug kritulių ir potvynių, pareikalavusių daugybės aukų, nukentėjo bendruomenės visuose žemynuose“, – teigė ji.
„Atogrąžų ciklonai nusinešė daugybę gyvybių ir padarė didžiulių ekonominių nuostolių, vėliausią kartą taip nutiko Prancūzijos užjūrio teritorijoje Majoto salyne Indijos vandenyne“, – tęsė JT organizacijos vadovė.
„Stiprus karštis alino dešimtis šalių, o temperatūra ne kartą viršijo 50 laipsnių Celsijaus. Siautėjo niokojantys miškų gaisrai“, – pridūrė ji.
Klimato krizė
2015-ųjų Paryžiaus klimato susitarimu siekta apriboti pasaulinį atšilimą, kad jis neviršytų dviejų laipsnių Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir, jei įmanoma, ne daugiau 1,5 laipsnio Celsijaus.
Lapkritį WMO pranešė, kad vidutinė pasaulinė Žemės paviršiaus temperatūra nuo sausio iki rugsėjo buvo 1,54 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei lyginamuoju ikipramoniniu 1850–1900 metų laikotarpiu.
Tai reiškia, kad 2024-aisiais gali būti viršytas 2023-aisiais pasiektas rekordas.
Pernai pasaulinė temperatūra buvo 1,45 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei prieš pramonės perversmą, kai žmonija pradėjo deginti didelius kiekius iškastinio kuro.
Sausį WMO paskelbs 2024-ųjų suvestinius duomenis apie pasaulinę temperatūrą, o kovą bus paskelbta visa metinė ataskaita apie pasaulio klimato būklę.
Savo naujametinėje žinutėje JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) atkreipė dėmesį į pastarąjį dešimtmetį fiksuotus temperatūros rekordus.
„Šiandien galiu oficialiai pranešti, kad ką tik išgyvenome dešimtmetį trukusį mirtiną karštį. Dešimt karščiausių metų, įskaitant 2024-uosius, buvo užfiksuoti per pastarąjį dešimtmetį“, – nurodė jis.
„Tai – klimato krizė realiuoju laiku“, – pažymėjo jis.
„Turime pasitraukti nuo šio kelio į pražūtį – nebegalime ilgiau gaišti“, – tvirtino jis.
„2025-aisiais šalys turi užtikrinti, kad pasaulis eitų saugesniu keliu, smarkiai sumažindamos išmetamųjų teršalų kiekį ir remdamos perėjimą prie atsinaujinančiųjų išteklių ateities“, – tęsė jis.
„Tai būtina ir įmanoma“, – pridūrė JT vadovas.
