Deklaracijoje, kuriai per daugiausia virtualų metinių paminėjimą pritarė 193 valstybės narės, Jungtinės Tautos vadinamos vienintele pasauline organizacija, galinčia suburti šalis, „daugybei žmonių“ suteikti „vilties dėl geresnio pasaulio ir sukurti ateitį, kurios norime“.
Organizacijos, kurią įkurti paskatino Antrojo pasaulinio karo siaubas, tikslas yra apsaugoti būsimas kartas nuo karo rykštės: tokie žodžiai įrašyti į JT chartiją.
Deklaracijoje primenamos JT sėkmės ir nesėkmės, žadama po pandemijos sukurti pasaulį, kuris dirbtų drauge, kur būtų daugiau lygybės ir būtų saugoma planeta.
Net kai tvyrodavo didelė įtampa, JT skatindavo dekolonizaciją, laisvę, plėtrą, žmogaus teises ir lygybę, stengdavosi išnaikinti ligas, sakoma deklaracijoje.
Organizacija „padėjo švelninti dešimtis konfliktų, humanitariniais veiksmais išgelbėjo šimtus tūkstančių gyvybių ir suteikė švietimą milijonams vaikų“, rašoma dokumente.
Tarp nesėkmių deklaracijoje nurodomas faktas, kad pasaulį „vargina didėjanti nelygybė, skurdas, badas, ginkluoti konfliktai, terorizmas, nesaugumas, klimato kaita ir pandemijos“. Joje taip pat sakoma, kad neturtingiausios šalys atsilieka, dekolonizacija dar nebaigta, o žmonės yra priversti leistis į pavojingas keliones ieškodami prieglobsčio.
„Mūsų iššūkiai yra tarpusavyje susiję ir gali būti išspręsti tik atgaivintu daugiašališkumu“, – sakoma deklaracijoje, kurioje pabrėžiama, kad „daugiašališkumas yra ne pasirinkimo galimybė, o būtinybė“ ir kad JT privalo būti „pastangų centre“.
Deklaracijoje taip pat pabrėžiama, jog „COVID-19 pandemija priminė, jog esame glaudžiai susiję ir stiprūs tiek, kiek stipri mūsų silpniausia grandis“.