JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje perspėjama, kad pastangos apriboti pasaulio klimato šiltėjimą, bet tuo pačiu išmaitinti didėjančią žmonių populiaciją gali žlugti, jeigu nebus imtasi skubiai keisti, kaip naudojame sausumos plotus, iš kurių gyvename.
Ataskaitoje apie žemėnaudą ir klimato kaitą pabrėžiama būtinybė apsaugoti išlikusius atogrąžų miškus kai svarbias ekosistemas, galinčias ateityje apsaugoti nuo didesnio masto atšilimo.
Vis dėlto IPCC pateikė skeptiškų išvadų dėl vilčių, kad vien miškų atsodinimo ir biodegalų schemos gali atitaisyti aplinkai padarytą žalą.
Komisija perspėjo, kad šie megaprojektai gali sukelti pavojų maisto išteklių saugumui, ir pabrėžė, kad siekiant išvengti katastrofos pagrindinė priemonė turėtų būti taršos mažinimas.
„Tai yra tobulas nelaimės receptas. Riboti [naudoti tinkamos] žemės plotai, didėjanti žmonių populiacija, ir visa tai įvyniota į dusinančią klimato krizės antklodę“, – sakė Edinburgo universiteto anglies ciklo valdymo profesorius Dave'as Reay.
Sausumos plotai yra glaudžiai susiję su klimatu. Joje augantys miškai ir kitokia augalija bei dirvožemis sugeria ir sukaupia apie trečdalį žmonijos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Šių išteklių intensyvus naudojimas taip pat paskleidžia į aplinką didžiulius kiekius mūsų planetą šildančio anglies dvideginio, metano ir azoto oksidų, o žemės ūkis sunaudoja iki 70 proc. pasaulio gėlojo vandens išteklių.
Pasaulio gyventojų skaičiui artėjant prie 10 mlrd., tampa vis svarbiau, kaip žemė yra naudojama vyriausybių, pramonės ir ūkininkų, nes nuo to priklausys, ar pavyks apriboti ekstremaliausius klimato pokyčius, ar jie tik dar labiau paspartės.
„Gyvename būtent sausumoje, – per ketvirtadienį įvykusį ataskaitos pristatymo renginį sakė vienas iš IPCC vadovų Hoesung Lee. – Sausuma patiria didėjantį žmonių spaudimą; sausuma taip pat yra dalis sprendinio – tačiau sausuma negali visko padaryti.“
Sunkūs kompromisai
IPCC laikoma autoritetingiausia institucija klimato pokyčių klausimu. Praeitais metais ji perspėjo, kad apriboti pasaulio atšilimą 1,5 Celsijaus laipsnio, kaip siūloma pagal 2015 metų Paryžiaus klimato sutartimi numatytą palankiausią scenarijų, nebus įmanoma, jeigu nepavyks drastiškai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.
Ataskaitoje apie sausumos plotų naudojimą perspėjama, kad bet koks vėlavimas mažinti anglies junginių emisijas pramonės, transporto, žemės ūkio ir infrastruktūros sektoriuose „ves prie didėjančio neigiamo poveikio sausumoje ir mažins tausojančios plėtros perspektyvas“.
IPCC taip pat pateikė apžvelgė, kokių su žemėnauda susijusių kompromisų gali neišvengiamai tekti imtis, kad klimato kaita būtų prislopinta.
Miškai, sukaupiantys didžiulį kiekį anglies, gali būti atsodinti, kad toliau vėsintų planetą. Tačiau šiuo metu, kai žemės ūkio naudmenos užima apie trečdalį sausumos, vietos, kurioje galėtų augti miškai, yra ribotai.
Tam tikro potencialo mažinti taršą anglies junginiais turi biodegalų naudojimas. Tačiau biodegalų žaliavai auginti turi būti perimami žemės plotai, šiuo metu naudojami kaip žemės ūkio laukai, ganyklos arba apžėlę miškais.
Ataskaitoje sakoma, kad sprendimas skirti „ribotus“ žemės plotus biologiškai atsinaujinantiems energijos šaltiniams gali išties būti naudinga klimatui.
Vis dėlto IPCC perspėjo, kad pastangos tokiu būdu pašalinti iš atmosferos milijardus tonų anglies dvideginio per metus „gali padidinti dykumėjimo, žemės išteklių degradacijos riziką, sukelti pavojų maisto išteklių saugumui ir tausojančiai plėtrai“.
Heinricho Bollio fondo tarptautinės klimato politikos vyresnioji programų darbuotoja Linda Schneider naujienų agentūrai AFP sakė, kad IPCC ataskaita nepaliko „jokių abejonių apie didelio masto biodegalų energetikos ir apmiškinimo [anksčiau buvusiose bemiškėse teritorijose] niokojantį poveikį vandens prieinamumui, biologinei įvairovei, maisto išteklių saugumui, žmonių pragyvenimui“.
Mėsa, atliekos
Tūkstančio puslapių ataskaitoje pateikiami mus maitinančių sistemų ir jų niokojančio poveikio nuodugnūs vertinimai.
Žemės ūkis ir su juo susijusios tiekimo grandys ne vien lemia 37 proc. visų žmonijos išmetalų – dabartinė industrializuota gamyba ir pasauliniai maisto prekybos tinklai smarkiai prisideda prie didžiulės apsirūpinimo maistu nelygybės.
Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad pasaulyje gyvena apie 2 mlrd. viršsvorio turinčių arba nutukusių suaugusiųjų, bet 820 mln. žmonių negauna pakankamai kalorijų.
Be to, trečdalis viso pagaminamo maisto prarandama arba išmetama, ir tai dar labiau skatina taršą anglies junginiais.
IPCC ataskaitos santraukoje vengiama kontroversiškų raginimų mažinti mėsos vartojimą, bet atkreipiamas dėmesys į augalinių maisto produktų privalumus ir jų indėlį stengiantis sumažinti išmetalų pasaulio mastu.
„Kai kuriems mitybos įpročiams reikia daugiau žemės ir vandens, ir jie lemia daugiau išmetalų negu kiti, – sakė IPCC bendrapirmininkis Jimas Skea. – Mes neteikiame rekomendacijų – mes pateikiame įrodymus.“
Kai kuriems mitybos įpročiams reikia daugiau žemės ir vandens, ir jie lemia daugiau išmetalų negu kiti, – sakė IPCC bendrapirmininkis Jimas Skea.
Ataskaitoje apžvelgiami penki tolesnės žmonijos raidos scenarijai, pradedant mažu vartojimu besikliaujančia pasauline bendruomene, tvariai eikvojančiai išteklius, kad išsimaitintų, baigiant ateitimi, kurioje ištekliai naudojami intensyviai, o dirbamos žemės plotus spaudžia didelio masto biodegalų energetikos projektai.
Vis dėlto visais atvejais lieka galioti viena taisyklė: juo aukštesnė temperatūra, juo didesnė rizika.
„Naujos žinios rodo vandens stygiaus sausringose vietovėse, gaisrų žalos, amžinojo įšalo nykimo ir aprūpinimo maistu sistemos didėjančią riziką, net kai pasaulinis atšilimas būtų apie 1,5 °C“, – sakė IPCC bendrapirmininkė Valerie Masson-Delmotte.
Jeigu klimatas atšiltų dviem laipsniais, pavojus maisto saugumui taptų „labai didelis“.
„Esama sprendinių, priklausančių nuo ūkininkų. Taip pat esama sprendinių, priklausančių nuo kiekvieno iš mūsų – kai perkame maistą ir kai nešvaistome maisto“, – pabrėžė V.Masson-Delmotte.
