Balandžio 18 dieną Jungtinės Valstijos vetavo plačiai remiamą rezoliuciją, kuri būtų atvėrusi kelią visateisei Palestinos savivaldos narystei Jungtinėse Tautose – tikslo, kurio palestiniečiai seniai siekia ir kuriam Izraelis stengiasi užkirsti kelią.
JAV ambasadoriaus pavaduotojas Robertas Woodas (Robertas Vudas) ketvirtadienį pareiškė, kad prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija nepritaria asamblėjos rezoliucijai.
Pagal JT Chartiją būsimos Jungtinių Tautų narės turi būti „taikingos“, o Saugumo Taryba turi rekomenduoti jas priimti Generalinei Asamblėjai, kad ši galutinai patvirtintų jų priėmimą. Palestinos autonomija 2012 metais tapo JT stebėtoja, bet visateisės narystės neturi.
„Nuo pat pradžių labai aiškiai pabrėžėme, kad visateisei narystei Jungtinėse Tautose gauti yra nustatytas procesas, o kai kurių arabų šalių ir palestiniečių pastangos yra bandymas jį apeiti“, – ketvirtadienį sakė R. Woodas.
„Nuo pat pradžių sakėme, kad geriausias būdas užtikrinti visateisę palestiniečių narystę Jungtinėse Tautose yra derybos su Izraeliu. Tokia išlieka mūsų pozicija“, – kalbėjo jis.
Tačiau, priešingai nei Saugumo Taryboje, 193 narius turinčioje Generalinėje Asamblėjoje nėra veto teisės ir tikimasi, kad rezoliucijai bus pritarta didele balsų dauguma, teigė trys Vakarų diplomatai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.
Rezoliucijos projekte „nustatoma“, kad Palestinos valstybė atitinka narystės reikalavimus, atsisakant originalios formuluotės, kad, Generalinės Asamblėjos nuomone, ji yra „taikinga valstybė“. Todėl jame rekomenduojama, kad Saugumo Taryba dar kartą „jos naudai“ apsvarstytų jos prašymą.
Palestiniečiai vėl siekia visateisės narystės JT karo Gazos Ruože metu daugiau nei 75 metus trunkančiam Izraelio ir palestiniečių konfliktui atsidūrus dėmesio centre.
Daugelyje Tarybos ir Asamblėjos posėdžių humanitarinė krizė, su kuria susiduria palestiniečiai Gazos Ruože, ir aukų skaičius, jo Sveikatos apsaugos pareigūnų duomenimis, viršijantis 34 tūkst., sukėlė daugelio šalių pasipiktinimą.
Naujos teisės
Pirminis Asamblėjos rezoliucijos projektas buvo gerokai pakeistas, kad būtų atsižvelgta ne tik į JAV, bet ir į Rusijos bei Kinijos susirūpinimą keliančius klausimus, sakė diplomatai.
Pagal pirmąjį projektą palestiniečiams būtų suteiktos „teisės ir privilegijos, būtinos siekiant užtikrinti visapusišką ir veiksmingą jos dalyvavimą“ Asamblėjos sesijose ir JT konferencijose „lygiomis teisėmis su valstybėmis narėmis“. Jame taip pat nebuvo nurodyta, ar Palestiniečių savivalda galėtų balsuoti Generalinėje Asamblėjoje.
Anot diplomatų, Rusija ir Kinija, kurios tvirtai remia palestiniečių narystę JT, nerimavo, kad rezoliucijos priede pateikto teisių ir privilegijų sąrašo suteikimas gali tapti precedentu kitiems: Rusija susirūpinusi dėl Kosovo, o Kinija – dėl Taivano.
Pagal JAV Kongreso seniai priimtus teisės aktus Jungtinės Valstijos privalo nutraukti finansavimą JT agentūroms, kurios suteikia Palestinos savivaldai visateisę narystę, o tai gali reikšti, kad bus nutrauktas didžiausios JT finansuotojos mokesčių ir savanoriškų įnašų mokėjimas.
Galutiniame projekte atsisakyta formuluotės, pagal kurią Palestinos savivaldai būtų sudarytos „vienodos sąlygos su valstybėmis narėmis“. Atsižvelgiant į Kinijos ir Rusijos susirūpinimą, projekte kalbama, kad „išimtiniais atvejais ir nesukuriant precedento“ būtų priimtos priede nurodytos teisės ir privilegijos.
Projekte taip pat įtraukiama priedo nuostata dėl balsavimo, kurioje kategoriškai teigiama: „Palestinos valstybė, kaip valstybė stebėtoja, neturi teisės balsuoti Generalinėje Asamblėjoje ar siūlyti savo kandidatūrų Jungtinių Tautų organams.“
Galutiniame priedo projekte pateiktame teisių ir privilegijų sąraše Palestinos savivaldai suteikiama teisė pasisakyti visais klausimais, ne tik susijusiais su palestiniečiais ir Viduriniais Rytais, teisė siūlyti darbotvarkės klausimus ir atsakyti į klausimus debatuose, taip pat teisė jos atstovams būti renkamiems asamblėjos pagrindinių komitetų pareigūnais.
Pagal jį palestiniečiams būtų suteikta teisė dalyvauti Jungtinių Tautų ir jų šaukiamose tarptautinėse konferencijose, tačiau be teisės balsuoti, kuri buvo numatyta pirminiame projekte.
Palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas (Mahmudas Abasas) 2011-aisiais pirmą kartą pateikė Palestinos savivaldos paraišką dėl narystės JT. Ji žlugo, nes palestiniečiai nesulaukė reikiamos minimalios devynių iš 15 Saugumo Tarybos narių paramos.
Balandžio 18 dieną vykusiame Saugumo Tarybos balsavime palestiniečiai sulaukė kur kas daugiau paramos dėl visateisės narystės JT. „Už“ balsavo 12 narių, Jungtinė Karalystė ir Šveicarija susilaikė, o Jungtinės Valstijos balsavo „prieš“ ir vetavo rezoliuciją.
