JT: besibaigiantis penkerių metų laikotarpis žada tapti visų laikų karščiausiu

Pasaulis smarkiai atsilieka vykdydamas planus, turinčius užkirsti kelią klimato katastrofai dėl nesulaikomo šiltėjimo, o pastarųjų penkerių metų laikotarpis, besibaigiantis 2019-aisiais, žada tapti visų laikų karščiausiu, sakoma sekmadienį paskelbtoje pesimistiškoje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje.
Sausros iškamuota Australija
Sausra / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Šis dokumentas buvo paskelbtas prieš pirmadienį vyksiantį svarbų JT viršūnių susitikimą klimato klausimais, kuriame dalyvaus daugiau kaip 60 pasaulio lyderių. Per šį renginį JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketina spausti šalis išplėsti įsipareigojimus mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Ataskaitoje „pabrėžiama aštri būtinybė plėtoti konkrečius veiksmus, stabdančius pasaulinį šiltėjimą ir blogiausius klimato kaitos padarinius“, sako jos autoriai – Mokslo patariamoji grupė.

Dokumente, parengtame Pasaulio meteorologijos organizacijos, sakoma, kad 2015–2019 metų laikotarpiu vidutinė pasaulio temperatūra žada būti aukščiausia, palyginus su bet kuriuo kitu penkmečiu nuo tikslių matavimų pradžios.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas

Prognozuojama, kad šis laikotarpis bus „1,1 Celsijaus laipsnio šiltesnis už laikotarpį prieš pramonės revoliuciją (1850–1900) ir 0,2 Celsijaus laipsnio šiltesnis negu 2011–2015 metų“, nurodoma ataskaitoje.

Pastarieji ketveri metai buvo karščiausi nuo matavimų pradžios 1850 metais.

A.Guterresas praeitą savaitę sakė, kad pasaulis „pralaimi lenktynes“ su klimato kaita, o naujoje ataskaitoje irgi pabrėžiama, kad didėja atotrūkis tarp to, ką reikia nuveikti, ir faktinių veiksmų.

Užuot pradėjęs mažėti, anglies dvideginio kiekis atmosferoje 2018 metais išaugo dviem procentais ir tapo rekordiškai dideliu, pasiekęs 37 mlrd. tonų.

Dar svarbiau, kad iki šiol nėra jokių ženklų, rodančių, jog yra pasiektas „emisijų pikas“ – taškas, nuo kurio išmetalų kiekis pradės mažėti, nors jis nebeauga tokiu pačiu tempu kaip pasaulio ekonomika.

2015 metų Paryžiaus susitarimą ratifikavusios šalys prisiėmė nacionalinius tikslus sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kad ilgalaikis klimato atšilimas neviršytų 2 °C, o idealiu atveju – ne daugiau kaip 1,5 °C, palyginus su priešindustriniu laikotarpiu.

Šie rodikliai žymi daugmaž saugią atšilimo ribą, nesukelsiančią katastrofinių padarinių pasaulio klimatui.

Tačiau net jeigu visos šalys įgyvendintų savo išsikeltus uždavinius, pasaulio klimatas iki šio šimtmečio pabaigos atšils 2,9–3,4 °C, skelbiama JT ataskaitoje.

Dabartiniai įsipareigojimai turėtų būti padidinti trigubai, kad būtų pasiektas tikslas apriboti atšilimą dviem laipsniais, arba penkeriopai – kad būtų užtikrintas ne didesnis kaip 1,5 laipsnio atšilimas, tačiau techniškai tai tebėra įmanoma padaryti.

„Tai atrodo tarsi kredito kortelės [bendrovės] pranešimas po penkerius metus trukusio išlaidavimo“, – sakė Edinburgo universiteto profesorius ir Anglies valdymo katedros dekanas Dave'as Reay.

„Mūsų pasaulinio anglies kredito riba buvo pasiekta, – pridūrė jis. – Jeigu išmetalai nepradės mažėti, bus velniškai sunku išsimokėti.“

Pražūtingos kaitros bangos

2018 metais pasaulinė anglies dvideginio koncentracija buvo 407,8 milijoninių dalių (ppm), – 2,2 ppm didesnė nei 2017 metais. Prognozuojama, kad iki šių metų pabaigos šis rodiklis pasieks 410 ppm ribą arba ją viršys.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karštis Europoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Karštis Europoje

„Žemės atmosferoje anglies dvideginio 400 milijoninių dalių koncentracija vėliausiai buvo prieš 3–5 mln. metų“, – sakoma ataskaitoje.

Tuo metu mūsų planetos paviršiaus vidutinė temperatūra buvo 2–3 °C aukštesnė, abiejų ašigalių ledo kepurės buvo ištirpusios, o jūros lygis buvo 10–20 metrų aukštesnis negu dabar.

Tarp ataskaitoje paminėtų svarbių dalykų yra faktas, jog Arkties vandenyne vasarą išliekančio jūrinio ledo plotai pastaruosius 40 metų mažėjo po 12 proc. per dešimtmetį, o keturi mažiausi įverčiai buvo užfiksuoti nuo 2015 iki 2019 metų.

Bendras Antarktyje per metus prarandamo ledo kiekis 1979–2017 metų laikotarpiu išaugo šešeriopai. Be to, ledynų tirpsmas 2015–2019 metais irgi buvo aukščiausias, palyginus su bet kuriuo kitu penkerių metų laikotarpiu nuo matavimų pradžios.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Grenlandija
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Grenlandija

Jūros lygis taip pat kyla vis sparčiau; stebimas intensyvesnis vandenynų rūgštėjimas.

JT ataskaitoje nurodoma, kad 2015–2019 metų laikotarpiu kaitros bangos buvo pražūtingiausios iš pavojingų orų reiškinių. Jos paveikė visus žemynus ir pažėrė naujų nacionalinių karščio rekordų.

2019 metų vasarą, kurios liepa tapo visų laikų karščiausiu mėnesiu, Arktį siaubė precedento neturintys gamtiniai gaisrai.

Birželį dėl šių gaisrų į atmosferą pateko 50 mln. tonų anglies dvideginio.

Pastaruoju metu klimato kaitos problema daugelyje šalių yra tapęs ypač aktualia tema. Praeitą penktadienį milijonai žmonių dalyvavo jaunimo inicijuotame pasauliniame „streike“, surengtame prieš šeštadienį įvykusį pirmąjį JT jaunimo lyderių suvažiavimą klimato klausimais.

Sekmadienį 87 didelės įmonių, kurių bendra rinkos vertė – 2,3 trln. JAV dolerių, paskelbė sieksiančios rodiklių, atitinkančių pastangas apriboti klimato atšilimą 1,5 laipsnio.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų