JT Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) ataskaitoje teigiama, kad pernai metais pasaulio upės buvo sausiausios per daugiau nei tris dešimtmečius, o ledynų masė sumažėjo labiausiai per pastaruosius 50 metų. Be to, užfiksuota daugybė potvynių, atspindinčių vis stiprėjančius klimato kaitos padarinius.
„Vanduo yra kanarėlė klimato kaitos kasykloje“, – pareiškė WMO vadovė Celeste Saulo (Selestė Saolo).
„Vis dažniau sulaukiame pavojaus signalų dėl ekstremalių kritulių, potvynių ir sausrų, kurie daro didelę žalą žmonių gyvybėms, ekosistemoms ir ekonomikoms“, – pridūrė ji.
Pasak C. Saulo, dėl Žemės atmosferos atšilimo vandens ciklas tapo „labiau nepastovus ir nenuspėjamas, todėl susiduriame su vis didesnėmis problemomis, susijusiomis su per dideliu arba per mažu vandens kiekiu“.
Praėjusieji metai buvo karščiausi per visą istoriją, o dėl aukštos temperatūros užsitęsė sausros.
Pasaulyje taip pat kilo daug potvynių.
Šiems ekstremaliems reiškiniams iš dalies įtakos turėjo natūralūs meteorologiniai reiškiniai, tokie kaip „La Nina“ ir „El Nino“, bet vaidmenį suvaidino ir žmogaus veiklos sukelta klimato kaita.
„Šiltesnėje atmosferoje susikaupia daugiau drėgmės, o tai yra palanku gausiems krituliams. Greitesnis garavimas ir dirvožemio džiūvimas blogina sausros sąlygas“, – sakė WMO vadovė.
Tirpstantys ledynai
JT duomenimis, šiuo metu 3,6 mlrd. žmonių kasmet bent kartą per mėnesį neturi tinkamos prieigos prie gėlo vandens.
Prognozuojama, kad iki 2050-ųjų šis skaičius padidės iki penkių milijardų.
Per pastaruosius trejus metus daugiau kaip 50 proc. upių baseinų buvo sausesni nei įprastai.
Kylanti temperatūra lėmė, kad ledynai tirpo beprecedenčiu greičiu ir prarado daugiau nei 600 gigatonų vandens. Remiantis preliminariais 2022-ųjų rugsėjo–2023-iųjų rugpjūčio duomenimis, šis rodiklis yra blogiausias per 50 stebėjimo metų.
„Tirpstantis ledas ir ledynai kelia grėsmę ilgalaikiam aprūpinimui vandeniu daugeliui milijonų žmonių. Tačiau nesiimame būtinų skubių veiksmų“, – pareiškė C. Saulo.
JT nori ne tik apriboti žmogaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet ir geriau stebėti pasaulio gėlo vandens išteklius, kad ankstyvojo perspėjimo sistemos padėtų sumažinti žalą žmonėms ir laukinei gamtai.
„Negalime valdyti to, ko nematuojame“, – pabrėžė C. Saulo.
