„Kautynės Ukrainoje privalo liautis“, – perspėjo JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas, sesijai prasidėjus tylos minute konflikto aukoms pagerbti.
„Gana reiškia gana. Kareiviai turi grįžti į savo kareivines. Lyderiai turi siekti taikos. Civiliai turi būti apsaugoti, – sakė JT vadovas. – Niekas negali pateisinti branduolinio ginklo naudojimo. Dabar kalba ginklai, bet visada turi likti atviras kelias dialogui.“
Daugiau kaip 100 šalių atstovai planuoja pasisakyti, Generalinei Asamblėjai sprendžiant, ar palaikyti rezoliuciją, reikalaujančią, kad Rusija nedelsdama išvestų iš Ukrainos savo pajėgas.
Ši rezoliucija neprivaloma, bet ji turėtų pabrėžti Rusijos tarptautinę izoliaciją.
Rezoliucijos tekstas buvo kiek sušvelnintas, siekiant užsitikrinti didžiausią įmanomą palaikymą, rodo dokumento juodraščiai, su kuriais susipažino naujienų agentūra AFP. Joje nebesakoma, kad Rusijos agresija kuo griežčiausiai smerkiama – dabar pavartotas žodis „apgailestaujama“.
Balsavimas dėl šio teksto turėtų įvykti trečiadienį. Jo autoriai tikisi surinkti per 100 palaikančių balsų, bet tokios šalys kaip Sirija, Kinija, Kuba ir Indija tikriausiai palaikys Rusiją arba susilaikys.
Šis posėdis laikomas demokratijos pasaulyje barometru, pastaruoju metu stiprėjant autoritarizmo tendencijoms, sakė diplomatai, atkreipę dėmesį į padėtį Mianmare, Sudane, Malyje, Burkina Fase, Venesueloje, Nikaragvoje ir, žinoma, Rusijoje.
„Jeigu Ukraina neatsilaikys – Jungtinės Tautos neišliks. Neturėkite iliuzijų, – sakė Ukrainos ambasadorius prie JT Serhijus Kyslycia ir paragino šalis palaikyti rezoliuciją.
Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia savo ruožtu pakartojo Maskvos poziciją, kategoriškai atmetamą Kijevo ir jo sąjungininkų Vakaruose. Anot jo, ši „karinė operacija“ buvo surengta siekiant apginti gyventojus dalyje Rytų Ukrainos teritorijų, kontroliuotų promaskvietiškų separatistų.
„Šie kovos veiksmai buvo rengiami Ukrainos prieš savo pačios gyventojus, – teigė jis. – Rusija siekia užbaigti šį karą.“
Ginti atskaitomybę
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas didelio masto invaziją į Ukrainą pradėjo vasario 24 dieną.
Maskva teigė, kad naudojasi teise į „savigyną“, kaip numatyta JT Chartijos 51-ame straipsnyje.
Tačiau tokią poziciją atmetė Vakarų šalys ir Jungtinės Tautos, kaltinančios Maskvą pažeidus Chartijos 2-ąjį straipsnį, reikalaujantį, kad organizacijos narės susilaikytų nuo grasinimų ar jėgos naudojimo krizėms spręsti.
Kreipdamasi į Generalinę Asamblėją Jungtinės Karalystės ambasadorė Barbara Woodward sakė, kad šalys „privalo vieningai ginti taisykles ir užtikrinti atskaitomybę, kurią kartu sukūrėme“.
„Jeigu neginsime jų dabar, tuomet kiekvienos šalies sienų ir nepriklausomybės saugumas bus pavojuje“, – pridūrė ji.
Kinijos ambasadorius Zhang Junas savo ruožtu pažymėjo, kad „pradėti naują šaltąjį karą niekam negali būti naudinga“, bet neužsiminė, kaip balsuos Pekinas.
Neeilinė sesija rengiama Rusijai penktadienį vetavus Saugumo Tarybos rezoliuciją, smerkiančią Maskvos invaziją ir raginančią nedelsiant išvesti iš Ukrainos savo karius.
Rusija balsavo prieš rezoliuciją, bet negalėjo užblokuoti diskusijų apie karą Generalinėje Asamblėjoje, leidžiamų pagal 1950 metų rezoliuciją „Vienybė vardan taikos“.
Ši priemonė leidžia Saugumo Tarybos narėms kreiptis į Generalinę Asamblėją su prašymu surengti specialią sesiją, jei penkios nuolatinės narės – Rusija, Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Kinija – nesugeba susitarti veikti išvien, kad būtų išsaugota taika.
Norint sušaukti nepaprastąją specialiąją Generalinės Asamblėjos sesiją, iniciatyvai pakanka devynių iš 15 visų Tarybos narių paramos.
Šįkart „už“ balsavo 11 šalių, Rusija buvo prieš, o Jungtiniai Arabų Emyratai, Kinija ir Indija susilaikė.
Pirmadienį JT Saugumo Taryba planuoja surengti atskirą neeilinį pasitarimą dėl humanitarinės padėties Ukrainoje, iš kurios, kaip prognozuojama, dėl kautynių gali pasitraukti iki 7 mln. žmonių.