Šį žingsnį, daugelio visų pirma siejamą su Srebrenicos žudynėmis, tučtuojau užginčijo Bosnijos prezidiumo narys serbas.
Austrijos diplomatas Valentinas Inzko tokį sprendimą priėmė likus savaitei iki savo pareigų perdavimo kolegai vokiečiui Christianui Schmidtui, kurio kandidatūrai nepritaria Rusija ir Kinija.
JT vyriausiajam įgaliotiniui Bosnijoje ir Hercegovinoje pavesta užtikrinti, kad būtų laikomasi Deitono taikos susitarimo, 10-ąjį dešimtmetį užbaigusio kruviną bendruomenių konfliktą, tačiau šis postas suteikia ir įvairių vykdomųjų įgaliojimų.
V.Inzko papildė Bosnijos baudžiamojo kodeksą keliomis pataisomis, be kita ko, numatančiomis nuo šešių mėnesių iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmes asmenims, „viešai pritariantiems, neigiantiems, šiurkščiai menkinantiems ar mėginantiems pateisinti genocido nusikaltimą, nusikaltimą žmoniškumui ir karo nusikaltimą“, nurodoma Vyriausiojo įgaliotinio biuro svetainėje paskelbtame dokumente.
1995 metų Srebenicos žudynės yra pripažintos genocidu tiek Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ), tiek Tarptautinio Teisingumo Teismo (TBT) nutarimais.
Serbų lyderiai Bosnijoje ir Serbijoje paprastai neigia, kad tos žudynės prilygsta genocidui ir vadina jas tiesiog „didžiuliu nusikaltimu“.
Serbams atstovaujantis Bosnijos ir Hercegovinos prezidiumo narys Miloradas Dodikas nedelsdamas pasmerkė V.Inzko žingsnį, teigdamas, kad vyriausiasis įgaliotinis „neturi teisės to daryti“.
„Tai sprendimas, neturintis teisinio pagrindo... Srebrenicoje nebuvo vykdomas genocidas“, – pareiškė M.Dodikas per spaudos konferenciją, surengtą iškart po sprendimo paskelbimo.
Europis Sąjunga šį pareiškimą nedelsdama pasmerkė.
„Revizionizmas ir genocidų neigimas prieštarauja pačioms pagrindinėms Europos vertybėms“, – sakė Bendrijos užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovė Nabila Massrali.
„ES ragina visus politinius lyderius susilaikyti nuo kurstančios ir skaldančios retorikos bei imtis priemonių, galinčių pakenkti šalies europinei perspektyvai“, – pridūrė ji.
1995 metų liepą, likus keliems mėnesiams iki 100 tūkst. aukų pareikalavusio karo pabaigos, Srebrenicą užėmusios serbų pajėgos sučiupo ir nužudė daugiau nei 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų.
