Dėl smurtinių sukilėlių, teigiančių, kad puldami laivus jie solidarizuojasi su palestiniečiais Gazos Ruože, provokacijų JAV ir Jungtinė Karalystė surengė atsakomuosius oro antskrydžius.
„Skatinu Jemeną ir atitinkamus regioninius veikėjus remti deeskalaciją Raudonojoje jūroje, kad būtų apsaugota tarpininkavimo erdvė Jemene“, – JT Saugumo Tarybai sakė Hansas Grundbergas (Hansas Griundbergas).
„Artimiausiu metu turi įvykti trys dalykai, kad būtų nutrauktas šis pavojingas eskalavimo ciklas“, – sakė jis, ragindamas deeskaluoti padėtį regione, visoms šalims susilaikyti nuo „karinio oportunizmo“ ir apsaugoti tarpininkams padedant sudaryto susitarimo pažangą.
Irano remiami husiai kovoja su Saudo Arabijos vadovaujama koalicija, kuri 2015 metais parėmė šalies tarptautiniu mastu pripažintą vyriausybę.
Dar gruodį vyko įtemptos derybos, o Jungtinės Tautos pareiškė, kad kariaujančios pusės susitarė dirbti, kad būtų „atnaujintas visa apimantis politinis procesas“.
Tačiau deryboms trukdo tiek husių išpuoliai Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje, tiek Vakarų šalių atsakomieji veiksmai.
Tačiau „per paskutinius pokalbius gavau patikinimų, kad visos šalys renkasi taikos kelią“, sakė H. Grundbergas.
Šimtai tūkstančių žmonių žuvo kovose ir dėl netiesioginių priežasčių, pavyzdžiui, ligų ir prastos mitybos. JT pagalbos koordinavimo biuro OCHA duomenims, daugiau kaip 18 mln. Jemeno gyventojų reikia skubios pagalbos.
Dėl husių išpuolių Raudonojoje daugelis laivybos bendrovių buvo priverstos vengti plaukti šiuo tranzito maršrutu, kuriuo paprastai vyksta iki 12 proc. pasaulinės prekybos, ir nukreipė laivus aplink Pietų Afrikos Respublikos Gerosios Vilties kyšulį, nepaisant to, kad taip kelionės tampa ilgesnės ir brangesnės.
„Jemenas nėra platesnės regioninės istorijos išnaša“, – perspėjo H. Grundbergas.
„Regioninės situacijos paaštrėjimas nepaneigia to, kad Jemenui būtina skubiai nutraukti ugnį visoje šalyje“, – pridūrė jis.