Rusija savo ruožtu JT Generalinės Asamblėjos žmogaus teisių komitetą paragino balsuoti prieš rezoliuciją, tačiau ji buvo patvirtinta 73 balsais prieš 23, o dar 76 šalys susilaikė. Iš esmės neabejojama, kad rezoliucija bus priimta panašiu balsų santykiu, kai ji kitą mėnesį bus pateikta tvirtinti 193 nares turinčiai Asamblėjai.
Rezoliucijos projektas smerkia smurtą ir diskriminaciją „prieš laikinai okupuoto Krymo gyventojus, tarp jų ir Krymo totorius“. Musulmonai Krymo totoriai – turkams gimininga tauta, susiformavusi Krymo pusiasalyje XIII–XVII amžiuje.
Rusija aneksavo Krymą 2014 metų kovą, kai Ukrainoje po kelis mėnesius trukusių protestų buvo nuverstas Maskvos remtas prezidentas, Dar po mėnesio Rytų Ukrainoje kilo separatistinis konfliktas su prorusiškais sukilėliais, palaikomais Maskvos.
Vakarų šalys reagavo į Maskvos veiksmus Kryme ir paskelbė Rusijai ekonomines sankcijas
2015 metų vasarį pasiektas susitarimas padėjo sušvelninti kovas tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos pajėgų, tačiau pastaruoju metu vėl padažnėję susirėmimai įklampino pastangas pasiekti politinį susitarimą.
Minėtas rezoliucijos projektas ragina Rusiją nedelsiant nutraukti smurtą prieš Krymo gyventojus, įskaitant “ savavališkus areštus, kankinimą ir kitą žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį, taip pat atšaukti visus diskriminacinius teisės aktus“.
Be to, Rusija raginama paleisti neteisėtai sulaikytus ukrainiečius ir leisti vėl atsidaryti kultūrinėms ir religinėms įstaigoms. Rezoliucijos projektu Rusija raginama tuoj pat atšaukti Aukščiausiojo Teismo rugsėjo 29-osios nutartį, kuria Krymo totorių bendruomenės valdymo organas Medžlisas paskelbtas ekstremistiniu visuomeniniu susivienijimu, o jo veikla Rusijoje buvo uždrausta.
Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Serhijus Kyslycia prieš balsavimą komitetui sakė, kad pagrindinis rezoliucijos tikslas „yra užtikrinti, kad Rusija visiškai laikytųsi savo įsipareigojimų kaip okupuojanti jėga“.
„Rusijai okupavus Krymą žmogaus teisių padėtis smarkiai pablogėjo: prasidėjo be teismo vykdomas egzekucijos, bauginimai, savavališki sulaikymai, kankinimas ir žodžio laisvės pažeidimai“, – sakė S.Kyslycia.
Tuo tarpu Anatolijus Viktorovas, Rusijos užsienio reikalų ministerijos žmogaus teisių departamento vadovas, pavadino rezoliuciją „politiškai motyvuota“ ir pareiškė, kad Krymo žmonės „balsavo istoriniame referendume ir nusprendė susijungti su Rusija“.
„Šis projektas yra vienpusis, – sakė jis. – Jis visiškai ignoruoja neigiamą poveikį, kurį Ukrainos valdžios veiksmai darė Krymo gyventojams.“
A.Viktorovo teigimu, „Krymo gyventojams priklauso visos teisinės gynybos priemonės, kurias turi ir Rusijos piliečiai“.
Tačiau žmogaus teisių gynėjų grupės yra susirūpinusios dėl kalbos ir susirinkimų laisvės Kryme. Vietos valdžia uždraudė mažiausiai dviem Krymo totorių lyderiams patekti į pusiasalį, uždarė Krymo totorių žiniasklaidos leidinius bei uždraudė rengti taikius susirinkimus.
JAV ambasadoriaus pavaduotoja Sarah Mendelson sakė: „Rusija nori užtikrinti, kad Kryme būtų girdimas tik vienas balsas – Rusijos.“
„Valstybės neturėtų bijoti, kad kaimynė, nors ir galinga, užgrobs jų teritoriją“, – sakė ji.