JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas pareiškė, kad ši sutartis yra „gairės, turinčios užkirsti kelią kančioms ir chaosui“. Jis taip pat stengėsi išsklaidyti kelis su JT paktu susijusius „mitus“, įskaitant pareiškimus, kad ši tarptautinė organizacija įgis galią primesti migracijos politiką savo narėms.
Pasaulinė saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutartis, liepą baigta rengti JT po pusantrų metų trukusių derybų, buvo oficialiai priimta Marakeše, prasidėjus dvi dienas truksiančiai konferencijai.
JT susitarime išdėstyti 23 tikslai dėl legalios migracijos ir geresnio migracijos srautų tvarkymo, migruojančių žmonių visame pasaulyje skaičiui padidėjus 250 milijonų. Tai sudaro 3 proc. visų pasaulio gyventojų.
Praėjusį gruodį Jungtinės Valstijos nutraukė dalyvavimą šio pakto ruošime. JT sutartį atmetė dar kelios šalys, tarp jų Australija, Austrija, Bulgarija, Čekija, Izraelis, Lenkija, Slovakija ir Šveicarija.
„Paktas nėra teisiškai privalomas, – sakė A.Guterresas. – Tai gairės tarptautiniam bendradarbiavimui, konkrečiai patvirtinančios valstybės suvereniteto principą.“
„Negalime pasiduoti baimei ir klaidingiems naratyvams“, – sakė jis, kreipdamasis į konferencijos dalyvius, tarp kurių yra Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Panamos prezidentas Juanas Carlosas Varela ir Graikijos vyriausybės vadovas Alexis Tsipras.
„Remsis gera valia“
Jungtinės Valstijos penktadienį pažėrė griežtos kritikos šiam paktui ir sakė, jog tokiu būdu JT siekia „plėsti pasaulinį valdymą valstybių suvereniteto sąskaita“.
Amerika pirmoji iš šalių praėjusių metų pabaigoje pasitraukė iš derybų dėl šio susitarimo. Vėliau JAV pavyzdžiu pasekė Australija, Austrija, Čekija, Dominika, Vengrija, Latvija, Lenkija ir Slovakija.
Ginčai dėl pakto įsiplieskė keliose Europos Sąjungos valstybėse. Jie sugriovė Belgijos valdančiąją koaliciją ir paskatino atsistatydinti Slovakijos užsienio reikalų ministrą.
Dešiniojo sparno populistai lyderiai nuo Jungtinių Valstijų iki Europos ir už jos ribų pastaraisiais metais ėmėsi vis drastiškesnių priemonių migracijai pažaboti.
Ginčai dėl pakto įsiplieskė keliose Europos Sąjungos valstybėse. Jie sugriovė Belgijos valdančiąją koaliciją ir paskatino atsistatydinti Slovakijos užsienio reikalų ministrą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo atsitverti nuo Meksikos didžiule siena, o pastaruoju metu nukreipė savo įtūžį į pasienyje apsistojusį migrantų iš Centrinės Amerikos karavaną. Tuo tarpu Italijos koalicinė populistų vyriausybė ėmėsi veiksmų prieš laivus, gelbėjančius migrantus jūroje.
Belgijos liberalų premjeras Charles‘is Michelis užsitikrino parlamento palaikymą ir šiuo metu yra Maroke, kad pareikštų paramą migracijos paktui.
Tačiau sugrįžus jam teks vadovauti mažumos vyriausybei, flamandų nacionalistų partijai sekmadienį paskelbus, kad dėl migracijos pakto ji traukiasi iš koalicijos.
Belgija yra tarp septynių šalių, kuriose, anot JT specialiosios atstovės migracijai Louise Arbour, „vis dar vyksta vidiniai svarstymai“ dėl šio pakto. Tai grupei taip pat priklauso Bulgarija, Estija, Italija, Izraelis, Slovėnija ir Šveicarija.
Aktyvistai sveikina JT pastangas valdyti migraciją, tačiau tvirtina, kad priimtas paktas neužtikrina migrantų teisių.
„Daugelyje sričių jis labai aspiracinio pobūdžio, su ribotais įsipareigojimais dėl įgyvendinimo“, – sakė tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ atstovas Perseo Quirozas naujienų agentūrai AFP atsiųstame komentare.
Pakto teisiškai neįpareigojantis pobūdis ir į dokumentą įtrauktos kelios specifinės išlygos dėl suvereniteto reiškia, kad „jo vykdymas visiškai priklausys nuo susitarimą remiančių valstybių geros valios“, pridūrė jis.
Po konferencijos Marakeše JT Generalinė Asamblėja gruodžio 19 dieną turėtų priimti rezoliuciją, kuria oficialiai patvirtintų paktą.
