Praėjus daugiau nei metams po naujojo koronaviruso atradimo Kinijoje, išlieka dar daug neatsakytų klausimų apie ligą, pasaulyje pasiglemžusią daugiau nei 2,7 mln. žmonių gyvybių.
Ekspertų komanda, kurios užduotis – atsakyti į vieną iš šių klausimų tiriant potencialų meteorologinių ir oro kokybės veiksnių poveikį COVID-19 užkrečiamumui, savo pirmojoje ataskaitoje rašo radusi tam tikrų įrodymų, kad ši liga gali tapti sezonine problema.
JT Pasaulio meteorologijos organizacijos įkurta 16 ekspertų grupė atkreipė dėmesį, kad kvėpavimo takų ligos dažnai būna sezonines, „ypatingai gripo pliūpsniai rudenį ir žiemą, taip pat peršalimo simptomus sukeliantys koronavirusai vidutinio klimato zonose“.
„Tai suteikė peno prognozei, jog jei ji išsilaikys daug metų, COVID-19 taps aiškiai sezonine liga“, – sakė ekspertai.
Neaiški įtaka
Tačiau, anot jų, kol kas COVID-19 plitimo dinamikai įtaka daugiausia daro ne orų pokyčiai, o vyriausybių sprendimai, pavyzdžiui reikalavimas dėvėti kaukes ar kelionių ribojimas.
Dėl to ekspertų grupė ragina nesiremti tik orų ir klimato sąlygomis, jei norima švelninti karantino ribojimus.
„Šiuo metu įrodymai nepatvirtina, kad meteorologiniai ir oro kokybės veiksniai galėtų būti naudojami pagrindas vyriausybėms švelninti ribojimus, kuriais siekiama sumažinti [ligos] plitimą“, – sakė vienas ekspertų grupės vadovų, Johno Hopkinso universiteto Žemės ir planetų mokslų skyriaus mokslininkas Benas Zaitchikas.
Jis atkreipė dėmesį, kad pirmaisiais pandemijos metais sergamumas šiltuoju metų laiku kai kur didėjo „ir kad nėra įrodymų, jog taip neįvyks ateinančiais metais“.
Ekspertai, kurie ataskaitoje aptarė tik lauko meteorologinius ir oro kokybės veiksnius, sakė, kad jų laboratoriniai tyrimai pateikia tam tikrų įrodymų, kad virusas ilgiau išbūna gyvybingas esant šaltiems ir sausiems orams ir kai ultravioletinių spindulių būna mažai.
Tačiau liko neaišku, ar meteorologiniai ir oro kokybės veiksniai „daro reikšmingą įtaką plitimo mastams realiomis pasaulio sąlygomis“.
Jie taip pat pabrėžė, kad oro kokybės įtaka viruso plitimui lieka „neaiški“.
Be to, buvo surinkta preliminarių įrodymų, kad bloga oro kokybė lemia didesnį koronaviruso mirtingumą, „bet [nebuvo įrodymų], kad oro užterštumas daro įtaką SARS-CoV-2 plitimui oru“.
