58-erių metų italo teigimu, Europos Sąjunga privalo rasti vieningą atsakymą į ą ištikusią pabėgėlių krizę.
„Galiu vykti į Vieną ar Berlyną, bet vis tiek manau, kad sprendimas yra čia“, – Briuselyje kalbėjo F.Grandi. „Europa gali įveikti šią krizę, jei liks vieninga ir valstybės narės veiks kartu“, – pabrėžė jis.
Tiesa, kol kas situacija išlieka kritiška. Austrija vienašališkai nusprendė drastiškai sumažinti priimamų pabėgėlių skaičių – per dieną priimti tik 80 tokių prašymų. Atsakydamos į tai Balkanų valstybės uždarė savo sienas ir tūkstančiai pabėgėlių liko atkirsti nuo savo tikslo, Graikijos-Makedonijos pasienyje.
„Aš vis dar tikiuosi, kad Graikija netaps didžiausia pabėgėlių stovykla Europoje“, – kalbėjo tik prieš du mėnesius JT pabėgėlių agentūros vadovu tapęs F.Grandi.
Trūksta solidarumo
Graikijos situacija šiuo metu išties nepavydėtina. Netoli bankroto ribos esanti šalis privalėjo smarkiai apkarpyti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, o dabar jai gali tekti rūpintis dešimtimis, o gal net ir šimtais tūkstančių migrantų, kurių tikrasis tikslas – Vakarų Europa.
Iš viso iki šiol perkelti 598 pabėgėliai. Tačiau tai tik trupiniai, palyginus su visa našta, kuri tenka Graikijai ir Italijai.
Praėjusių metų vasarą ES šalys jau sutarė pasidalinti 160 000 migrantų, laikinai apsistojusių pabėgėlių stovyklose Graikijoje ir Italijoje. Šis procesas užstrigo ir kol kas situacija kinta neįtikėtinai lėtai.
Spalio mėnesį Švedija perkėlė 19 Eritrėjos piliečių iš Italijos. Po mėnesio 30 migrantų iš Graikijos iškeliavo į Liuksemburgą. Iš viso iki šiol perkelti 598 pabėgėliai. Tačiau tai tik trupiniai, palyginus su visa migrantų našta, kuri tenka Graikijai ir Italijai.
Graikija norėtų žymiai didesnės pagalbos ir didesnio finansavimo, tačiau kol kas susitarimų rasti nepavyksta.
„Tik sutarimas perkelti pabėgėlius, o ne sienų uždarymas yra būdas įveikti krizę“, – kalbėjo F.Grandi.
Reikalauja daugiau pinigų
Vis daugiau migrantų, sustojusių Graikijoje, pareikalaus ir daugiau išlaidų. Jau dabar skelbiama, kad iš 2016 metams Graikijai skirtų 80 milijonų eurų dauguma bus išleisti pabėgėlių apgyvendinimui.
Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra pabėgėlių krizės ištiktoms šalims iš fondo prašė 235 milijonų eurų, tačiau kol kas sutarta tik dėl 109,5 mln. eurų sumos.
F.Grandi primena, kad 4,5 mln. gyventojų turintis Libanas jau priėmė virš milijono pabėgėlių iš Sirijos. Tiek pat Sirijos karo pabėgėlių priėmė ir Turkija bei Jordanija. Europai, šiuo atveju, tenka ne tokia ir didelė našta.
„Manau, kad ES valstybės, išskyrus tas, kurios jau priėmė pabėgėlius, kaip Graikija ar Italija, Vokietija, Švedija, Austrija, likusios – galėtų padaryti daugiau“, – kritikos pažėrė italas.
Pasak jo, daugelis pabėgėlių neturi daug informacijos apie situaciją Europoje, tad instinktyviai renkasi ir traukia į Vokietiją. „Daugelis tų, su kuriais kalbėjau Stambule, nežino, kur norėtų gyventi, tad kartu su visa banga traukia į Vokietiją“, – pažymėjo F.Grandi.
