Po kelis mėnesius trukusių sistemingų Rusijos oro smūgių energetikos infrastruktūrai sugadinta beveik pusė Ukrainos energetikos sistemos, o pirmadienį buvo įvykdyti nauji Maskvos išpuoliai.
„Nuo spalio nuolatiniai išpuoliai prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą sukūrė naują poreikių lygmenį, kuris daro poveikį visai šaliai ir didina karo sukeltus poreikius“, – JT Saugumo Tarybai sakė JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas humanitariniams reikalams Martinas Griffithsas.
Jis teigė, kad dėl padarytos žalos ukrainiečiams reikalinga didesnė tarptautinės bendruomenės parama, ir pabrėžė, kad dėl šių nuostolių „milijonai žmonių liko be šildymo, elektros ir vandens“, temperatūrai, kaip tikimasi, nukrisiant iki minus 20 laipsnių Celsijaus.
„Šiandien Ukrainoje kėsinamasi į civilių gyventojų galimybes išgyventi“, – pridūrė jis.
M.Griffithsas perspėjo, kad karas, dėl kurio, pasak jo, jau 14 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus – įskaitant 6,5 mln. žmonių, pakeitusių gyvenamąją vietą pačioje Ukrainoje, ir daugiau nei 7,8 mln. pabėgusių iš šalies, – gali priversti dar daugiau žmonių persikelti kitur.
Tuo metu Prancūzijos ambasadorius JT Nicolas de Riviere'as apkaltino Rusiją „naudojant žiemą kaip karo ginklą“.
JT humanitarinės pagalbos agentūra neseniai pateikė rekordinį prašymą 2023 metais skirti 51,5 mlrd. JAV dolerių (48,9 mlrd. eurų) vertės pagalbos paketą, kuriuo būtų galima patenkinti sparčiai visame pasaulyje didėjančius humanitarinius poreikius, sukeltus karo Ukrainoje ir klimato kaitos.
Antradienį J.Griffithsas pareiškė, kad bus sudėtinga patenkinti šį prašymą, tačiau pabrėžė „neatidėliotinus poreikius išprotėjusiame pasaulyje, kuriame vienam iš 23 žmonių visoje planetoje reikia humanitarinės pagalbos“.