Per 13 Sirijos karo metų žuvo daugiau nei 507 tūkst. žmonių, milijonai buvo priversti palikti savo namus, karui nuniokojus šalies ekonomiką, infrastruktūrą ir pramonę.
Karas prasidėjo tada, kai buvo griežtomis priemonėmis malšinami antivyriausybiniai protestai.
„2024 metais prašome skirti 4,07 mlrd. dolerių (4,35 mlrd. eurų), kad 10,8 mln. sirų iš 16,7 mln. krizę išgyvenančių žmonių būtų suteikta gyvybiškai svarbi pagalba“, – sakė JT koordinatorius Sirijoje Adamas Abdelmoula (Adamas Abdelmula).
„Ne mažiau kaip 12,9 mln. žmonių visoje šalyje stokoja maisto“, – nurodė jis internetinėje spaudos konferencijoje.
Pasak jo, kovo 1 dieną buvo finansuota tik 0,02 proc. šių metų humanitarinės pagalbos plano reikalavimų, o tai reiškia, kad „gyvybes gelbstinčios programos ir paslaugos“ yra ribojamos arba mažinamos.
Jo teigimu, nesiėmus veiksmų, mažiausiai 2,5 mln. vaikų negalėtų grįžti į mokyklą, o apie 2,3 mln. reprodukcinio amžiaus moterų gali „prarasti galimybę naudotis gyvybiškai svarbiomis reprodukcinės ir motinystės sveikatos priežiūros paslaugomis“.
A. Abdelmoula taip pat atkreipė dėmesį į Sirijos pažeidžiamumą, kalbant apie klimato kaitos poveikį, kurį dar labiau didina karinis konfliktas, ir įspėjo apie vandens trūkumą ir karščio bangas, darančias neigiamą poveikį žemės ūkiui ir gyvulininkystei.
Dėl Izraelio karo su palestiniečių kovotojų grupuote „Hamas“ Gazos Ruože išaugo prekių kainos Sirijoje, nes sutriko pasaulinė laivyba, ir gerokai padaugėjo Izraelio oro atakų prieš taikinius šioje šalyje, sakė jis.
Nuo 2011 metų, kai Sirijoje prasidėjo pilietinis karas, Izraelis ten surengė šimtus antskrydžių, taikydamasis į Irano remiamas pajėgas, įskaitant „Hezbollah“, ir Sirijos kariuomenės pozicijas.
Tačiau nuo spalio 7 dienos, kai prasidėjo Izraelio karas su palestiniečių islamistų kovotojų grupuote „Hamas“, „Hezbollah“ sąjungininke, smūgių padaugėjo.
A. Abdelmoula sakė, kad Sirijos oro uostų apšaudymas taip pat paveikė humanitarinių paslaugų teikimą ir pridūrė, kad „praėjusiais metais turėjome atšaukti 49 humanitarinius skrydžius“.
Jis įspėjo, kad, ignoruojant Sirijos krizę, gresia katastrofiškos pasekmės, pavyzdžiui, gali atsinaujinti terorizmas. Be to, tokiose kaimyninėse šalyse kaip Libanas ir Jordanija gali tęstis nestabili situacija, „nesudarant palankių sąlygų pabėgėliams grįžti“.
Jis taip pat perspėjo apie galimą migrantų, vykstančių į Europą, padaugėjimą, pažymėdamas, kad 2023-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, prieglobsčio prašymų iš Sirijos padaugėjo 38 procentais.
Ragindamas šalis imtis veiksmų net ir dėl savo nacionalinių interesų, jis sakė, kad „skaičiai kalba patys už save“.
„Mažiau kainuoja pasirūpinti, kad žmonės liktų savo šalyse, negu rūpintis jais, kai jie pasiekia bet kurią prieglobsčio vietą“, – pridūrė jis.
