Teisiškai neįpareigojančioje rezoliucijoje, kuri buvo priimta bendru sutarimu, nerengiant balsavimo, sveikinamos diplomatinės pastangos užbaigti krizę Korėjos pusiasalyje.
Dokumente pabrėžiama, kad valstybės narės „labai susirūpinusios dėl sunkios žmogaus teisių padėties, paplitusios nebaudžiamumo kultūros ir atskaitomybės už žmogaus teisių pažeidimus stokos Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje“.
Asamblėja smerkia kankinimų naudojimą, „nežmoniškas kalinimo sąlygas, žaginimus, viešas egzekucijas, savavališką ir be teismo skiriamą kalinimą“, taip pat „politinio kalinimo stovyklų plačios sistemos egzistavimą“.
Tuo metu Pchenjano misija prie JT užsipuolė JAV ketinimus surengti Saugumo Tarybos posėdį žmogaus teisių padėčiai Šiaurės Korėjoje aptarti.
Anksti gruodį Vašingtonas nusprendė nebeprašyti sušaukti tokio posėdžio, rengiamo kasmet nuo 2014-ųjų, nes Vašingtonas nebuvo įsitikinęs, ar partneriai jį paremtų.
Tačiau dabar JAV tikisi sušaukti susitikimą sausį, kai Sausumo Taryboje atsiras naujų nenuolatinių narių, galinčių būti palankesnių amerikiečių iniciatyvai.
„JT Saugumo Taryba nėra vieta politinėms diskusijoms apie žmogaus teisių klausimą ar platforma, kur žmogaus teisių klausimas politizuojamas siekiant sukelti konfrontaciją“, – sakoma Šiaurės Korėjos išplatintame pareiškime.
„JT Saugumo Taryba neturėtų būti vėl piktnaudžiaujama kaip platforma, kur vyrautų JT arogancija ir savavališka praktika – ji turėtų laikytis savo misijos ir pareigų, išdėstytų JT Chartijoje“, – pridūrė Pchenjanas.
