2022 10 04 /20:40

JT: po Rusijos įvykdytos Ukrainos sričių aneksijos teisių pažeidimų problema paaštrės

Po Rusijos paskelbtos Ukrainos teritorijų aneksijos žmogaus teisių pažeidimų problema tik paaštrės, antradienį pareiškė Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryba, išdėsčiusi faktus apie „neapsakomas kančias“, kurių patyrė ukrainiečiai, ir apie „nuniokojimą“, su kuriuo jie susidūrė.
Pseudoreferendumas Donecko srityje
Pseudoreferendumas Donecko srityje / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Ženevoje JT Žmogaus teisių tarybai pristatydamas ataskaitą apie Ukrainą, Tarybos misijų operatyviniam darbui vadovaujantis Christianas Salazaras Volkmannas pareiškė, kad JT ekspertai dokumentais patvirtino „virtinę teisių į gyvybę, laisvę ir saugumą pažeidimų“.

„Rusijos Federacijos plataus masto ginkluotas puolimas lėmė baisią žmogaus teisių padėtį visoje Ukrainoje, – pareiškė pareigūnas. – Ukrainos žmonės patyrė neapsakomų kančių ir susidūrė su nuniokojimu.“

Anot jo, nuo 2014 metų Ukrainoje veikianti Tarybos Žmogaus teisių stebėsenos misija dokumentais patvirtino, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną žuvo 6 114 civilių.

Tačiau pareigūnas pabrėžė, kad „tikrieji skaičiai greičiausiai yra gerokai didesni“.

„Dėl Rusijos Federacijos ginkluoto puolimo mirė tūkstančiai žmonių ir buvo padaryta daug žalos civiliniams objektams ir infrastruktūrai“, – pažymėjo Ch.Salazaras Volkmannas.

Jis taip pat įspėjo, kad, Rusijai po skubotai surengtų pseudorefedendumų stengiantis sparčiau užbaigti Ukrainos Donecko, Luhansko, Cherono ir Zaporižios sričių aneksiją, padėtis tik dar labiau pablogės.

„Šia aneksija... Rusijos Federacija ėmėsi veiksmų, kuriais konfliktas dar labiau paaštrinamas, o ne sprendžiamas, ir su konfliktu susijusių žmogaus teisių pažeidimų problema dar paaštrės“, – pareiškė pareigūnas.

Žalos, nuniokojimo mastas

Kaip rodo JT žmogaus teisių tarybos 34-oji ataskaita apie žmogaus teisių padėtį Ukrainoje, apimanti laikotarpį nuo šių metų vasario 1 dienos iki liepos 31-osios, karo veiksmai skaudžiausiai smogia civiliams, sakė Ch.Salazaras Volkmannas.

Anot jo, didžiąją daugumą dokumentais patvirtintų civilių žūties atvejų lėmė sprogstamąjį įtaisą turinčių ginklų panaudojimas apgyvendintose vietovėse ir tie ginklai „didžiąja dalimi buvo panaudoti Rusijos pajėgų ir jų pusėje kovojančių ginkluotų grupuočių“.

„Vien žalos ir nuniokojimo mastas aiškiai rodo, kad būta pažeidimų“, – pareiškė Ch.Salazaras Volkmannas.

Jo teigimu, žmonės buvo „verčiami gyventi žeminančiomis sąlygomis“ ir negalėjo pasinaudoti savo teisėmis į būstą, švietimą, sveikatos priežiūrą, maistą ir vandenį.

Pareigūnas taip pat papasakojo apie dabar atsirandančius „nerimą keliančius liudijimus“ apie civilių ir karo belaisvių teisių pažeidimus sulaikymo vietose. Jis paminėjo ir Rusijos bei jos statytinių kontroliuojamoje teritorijoje „plačiai paplitusius“ žmonių dingimo bei savavališko sulaikymo atvejus.

Ir toliau gaunama „pasibaisėtinų pranešimų“ apie civilių ir karo belaisvių „kankinimą ir nežmonišką elgesį“ su šiais žmonėmis, pareiškė Ch.Salazaras Volkmannas ir pridūrė, jog yra dokumentais patvirtinti atvejai, kai du ukrainiečių kariai buvo „mirtinai nukankinti“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis