Atsižvelgiant į dabartines tendencijas, prognozuojama, kad karščio bangos „viršys žmogaus fiziologines ir socialines ribas“ Sahelyje, Afrikos Kyšulyje ir Pietų bei Pietvakarių Azijoje, o ekstremalūs įvykiai iššauks „didelio masto kančias, gyvybių praradimą, migraciją bei toliau didėjančią nelygybę“, nurodė organizacijos.
Šiais metais tokiose šalyse kaip Somalis ir Pakistanas įvykusios katastrofos piešia niūrų scenarijų – ateityje galime tikėtis dar daugiau mirčių, dažnesnių ir intensyvesnių su karščiu susijusių humanitarinių ekstremalių situacijų.
JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA) bei Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija (IFRC) paskelbė ataskaitą prieš kitą mėnesį Egipte įvyksiantį JT COP27 aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais.
Joje skatinama nedelsiant veikti, kad būtų išvengta stichinių nelaimių ateityje, ir nurodyti konkretūs veiksmai, galintys sušvelninti blogiausius įmanomus padarinius.
„Yra aiškios ribos, kurias peržengus žmonės, veikiami didelio karščio ir drėgmės, negali išgyventi“, – teigiama ataskaitoje.
Taip pat neatmetama, kad bus pasiekta riba, kuomet dėl per didelio karščio visuomenės nebepajėgs visų aprūpinti tinkamomis gyventi sąlygomis.
Anot ataskaitos, į rizikos grupę patenkančių žmonių skaičius dėl gyventojų senėjimo, atšilimo ir urbanizacijos bendro poveikio kelių dešimtmečių perspektyvoje gali stipriai padidėti.
„Prognozuojami būsimų mirčių, sukeltų didelio karščio, rodikliai yra stulbinančiai aukšti – šimtmečio pabaigoje gali susilyginti su visomis vėžinių ar infekcinių ligų sukeltomis mirtimis – ir stulbinančiai netolygaus pasiskirstymo“, – toliau plėtojama ataskaitoje.
Teigiama, kad žemės ūkio darbuotojams, vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir nėščioms bei krūtimi maitinančioms moterims gresia didesnė ligų ir mirties rizika.
„Ir toliau nesugebant pristabdyti klimato kaitos, nuo ekstremalių oro reiškinių, tokių kaip karščio bangos ar potvyniai, labiausiai kentės pažeidžiamiausi visuomenės nariai, – sakė JT humanitarinės pagalbos vadovas Martinas Griffithsas. – Su baisiausiomis pasekmėmis susiduriama šalyse, kurios jau kenčia nuo bado, konfliktų ir skurdo.“
IFRC generalinis sekretorius Jaganas Chapagainas paragino COP27 šalis investuoti į regionų, kuriems gresia didžiausias pavojus, prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos prevenciją.
OCHA ir IFRC pasiūlė penkis pagrindinius veiksmus, padedančius kovoti su karščio bangų poveikiu, įskaitant išankstinės informacijos teikimą, kad žmonės ir valdžios institucijos laiku sureaguotų, ir naujų finansavimo šaltinių veiksmams vietos lygmeniu paiešką.
Iš humanitarinių organizacijų tikimasi „termiškai tinkamesnių“ skubaus apgyvendinimo prieglaudų ir „vėsinimo centrų“, o bendruomenės kviečiamos koreguoti savo plėtros planus, kad būtų atsižvelgta į galimus ekstremalaus karščio padarinius.
